klinties karjeras
karjèras (pranc. carrière – akmenų skaldykla), specialiai įrengtas atvirasis kasinys, kuriame atviruoju būdu išgaunamos naudingosios iškasenos. Dažniausiai karjeruose kasama akmens anglys, apatitas, asbestas, durpės, geležies, vario ir kitokios rūdos, statybų reikmėms tinkamos uolienos (granitas, klintis, marmuras, molis, smėlis, žvyras ir kita). Dauguma karjerų yra negilūs (100–200 m) ir užima nedidelį plotą, bet pasitaiko 400–600 m gylio ir dar gilesnių bei didelio (kelių dešimčių km2) ploto karjerų.
Naudingosios iškasenos karjere kasamos horizontaliomis pakopomis; žemiausia pakopa – karjero dugnas. Darbo aikštelė įrengiama pakopos apatinėje horizontalioje plokštumoje, ant pado; čia nutiesiami keliai, išdėstoma kasimo įrenginiai, transporto priemonės, numatomos vietos iškasenoms sukrauti. Pakopos dalis, kurioje kasamos naudingosios iškasenos, vadinama kirtaviete. Į karjerą ir jo pakopas įvažiuojama specialiomis nuolaidžiomis transporto tranšėjomis. Įrengiant naudingųjų iškasenų karjerus pirmiausia nukasamos, išvežamos ir į bergždo sąvartyną supilamos naudingąsias iškasenas dengiančios uolienos (daroma nuodanga). Atidengtos naudingosios iškasenos įvairiais technikos būdais (ekskavatoriais, hidromechanizacijos priemonėmis, sprogdinimu) atskiriamos nuo jų masyvo (klodo). Sausumos karjeruose naudojamos specialios karjerų mašinos: vienakaušiai ekskavatoriai ir draglainai su didelės talpos kaušu ir tolimo siekio strėle (pvz., žingsninis draglainas), našūs daugiakaušiai ekskavatoriai, krautuvai su didelės talpos kaušu, vandeniu apsemtuose karjeruose – dragos, žemsemės. Specialiose karjero vietose (aikštelėse, cechuose) atliekamas (jei technologiškai numatyta) mineralinių žaliavų pirminis apdirbimas: jos trupinamos, sijojamos, sodrinamos, iš jų šalinamos priemaišos darant reikalingą medžiagą (skaldą, rūdos koncentratą). Kompleksiškai mechanizuotuose ir automatizuotuose karjeruose kasimo operacijos valdomos iš tolo. Iškastos naudingosios iškasenos ar jų pusgaminiai išvežama daugiausia didelės keliamosios galios specialiais karjeriniais savivarčiais (dažniausiai), geležinkelių transportu, laivais, konvejeriais, kompleksiniais įrenginiais. Išnaudotas karjeras sutvarkomas (užverčiamas gruntu, jo paviršius išlyginamas, užpilama dirvožemio) ir naudojamas žemės ūkio reikmėms, pvz., užsėjamas žolėmis, užsodinamas medžiais, užstatomas statiniais, karjero vietoje įrengiami žuvininkystės tvenkiniai, poilsio ir rekreacinės zonos. Naudingųjų iškasenų gavyba karjeruose yra gerokai pigesnė ir saugesnė negu šachtose, bet pats karjeras ir pagalbiniai įrenginiai (vietiniai keliai, naudingųjų iškasenų ir jų pirminio apdirbimo pusgaminių bei atliekų, bergždo sandėliai) užima didelius žemės plotus. Įrengiant ir naudojant karjerus keičiasi vietovės kraštovaizdis, teršiama ir naikinama gamtinė aplinka.
Istorija
Karjeruose naudingosios iškasenos buvo kasamos jau akmens amžiuje. Antikos laikais taip buvo gaunama marmuras, klintis, kitos iškasenos. Naudingosios iškasenos buvo kasamos rankiniu būdu primityviais įrankiais, naudojamas rankinis ir arklių transportas. Mechanizuoti karjerus pradėta tik 19 amžiuje. Daugelyje šalių (Australijoje, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Rusijoje, Vokietijoje) naudingųjų iškasenų gavyba atviruoju būdu (karjeruose) yra pagrindinis gavybos būdas. Lietuvoje karjeruose kasama dolomitas (Petrašiūnų ir Klovainių karjerai Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje), klintis (didžiausi – Karpėnų ir Menčių karjerai Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje), triaso molis (Šaltiškių karjeras Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje), žvyras (didžiausi – Kalnėnų karjeras Jurbarko rajono savivaldybės ir Rizgonių karjeras Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje), durpės (durpynas) ir kita.
2856