daugiaaukščio pastato tikrasis gelžbetoninis karkasas
karkãsas (pranc. carcasse – griaučiai), pastato, konstrukcijos, skulptūros arba kito dirbinio griaučiai. Suteikia formą ir stabilumą, laiko visas apkrovas arba jų dalį. Sudarytas iš pavienių, vienas su kitu sujungtų elementų. Pastato karkasą sudaro vertikalūs (kolonos, stulpai) ir horizontalūs (rėmsijės, ilginiai, santvaros, perdangos) elementai. Tikrasis karkasas laiko visas apkrovas, dalinis, arba vidinis, – dalį apkrovų (kitas laiko sienos). Būna vienaukštis ir daugiaaukštis, vieno ir kelių tarpatramių, surenkamasis arba monolitinis (vientisinis), gelžbetoninis, plieninis, kai kada – medinis. Karkasiniam pastatui būdinga didelė vidinė erdvė, kurią galima lengvai pertvarkyti. Tokie pastatai ypač tinka gamybos, transporto, visuomeninėms reikmėms. Sienos karkasas yra plokščio rėmo pavidalo, sudarytos iš metalinių, gelžbetoninių, medinių statramsčių, skersinių, spyrių. Karkasas pripildomas užpildo (plytų, lengvojo betono, mineralinės vatos) ir apmušamas (lentomis, lakštais) arba tik apmušamas.
Karkasinė siena su mediniu karkasu vadinama fachverku. Skulptūros karkasas jungia jos dalis. Daromas dažniausiai iš metalinių arba medinių strypų, vielos. Ant karkaso skulptūra lipdoma iš minkštų medžiagų (molio, plastilino, vaško), liejama iš gipso, bronzos, montuojama iš metalo lakštų.
2501