Karkèmišas (Carchemish, Karchemish), Karchèmišas, senovės miestas Šiaurės Sirijoje, prie Eufrato upės (dabartinėje Chalebo muhafazoje, prie sienos su Turkija). Įkurtas trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų; minimas Eblos archyvo dantiraštiniu šumerų raštu parašytose šio laikotarpio lentelėse. 14 a. pr. Kr. užimtas hetitų valdovo Šupiluliumo I, tapo jo sūnaus Pijašilio valdomu vienu svarbiausių Hetitų karalystės miestų. 12 a. pr. Kr. pradžioje Hetitų karalystę sunaikinus vadinamosioms jūrų tautoms, Karkemišas buvo vienos iš hetitų valstybėlių sostinė, svarbus prekybos centras. Nuo Ašurnasirpalo II (883–859 pr. Kr.) laikų Karkemišas mokėjo duoklę Asirijai, 717 pr. Kr. užimtas jos valdovo Sargono II. 605 pr. Kr. būsimojo Babilonijos valdovo Nabuchodonosaro II kariuomenė prie Karkemišo sumušė Egipto faraono Necho ir asirų kariuomenes. Nuo 1911 miestą tyrė Didžiosios Britanijos archeologai. Rasta rūmų, šventyklų, gynybinių sienų ir vartų liekanų.
hetitų džino statula, rasta prie Karkemišo (1928 atvirukas; fotografijos autorius ekspedicijos vadovas archeologas Ch. L. Woolley)