Zachariä von Lingenthal Karl Eduard (Karlas Eduardas Cachãrijė fon Lngentalis)1812 12 24Heidelberg 1894 06 03Grosskmehlen (Brandenburgas), vokiečių teisės istorikas, politikas. Dr. (1836).
Išsilavinimas ir veikla
1829–34 Leipcigo, Heidelbergo ir Berlyno universitetuose studijavo filosofiją, istoriją, filologiją, matematiką ir teisę. 1842–45 Heidelbergo universitete dėstė teisės enciklopediją, romėnų, graikų–romėnų teisės istoriją; profesorius (1842). Rytų ir Vakarų Europos bibliotekose Briuselyje, Dubline, Londone, Oksforde, Sankt Peterburge, Vienoje ir kitur tyrė Bizantijos rašytinius šaltinius, dalyvavo mokslinėse kelionėse į Atėnus, Salonikus, Stambulą, Trabzoną ir kitur. Remdamasis surinkta medžiaga kritikavo Justiniano kodifikacijos teisės nuostatas.
Baigęs pedagoginį darbą gyveno paveldėtame dvare, jame įkūrė žemės ūkio bandymų stotį (vienas pirmųjų įvertino organinės chemijos svarbą žemdirbystėje, taikė Justaus von Liebigo teoriją). 1850–60 aktyviai dalyvavo Prūsijos politiniame gyvenime, 1850–53 buvo Erfurto parlamento narys. Parašė apie 70 mokslinių darbų, apie 60 recenzijų ir straipsnių, taip pat politinių pamfletų.
Knygos
Jo veikalas Graikų–romėnų teisės istorija (Historiae iuris Graeco‑Roman 1839) yra pirmasis mokslinis darbas apie Bizantijos teisę. Pirmasis išleido Bizantijos teisės tekstų rinkinius, svarbiausias – Graikų–romėnų teisė (Ius Graeco‑Romanum 7 tomai 1856–84).