von Rumohr Karl Friedrich (Karlas Frydrichas fon Rùmoras) 1785 01 06Reinhardtsgrimma (prie Dresdeno) 1843 07 25Dresden, vokiečių meno istorikas. Meno istoriją studijavo Göttingeno universitete. Iš pradžių garsėjo elgesio etiketo, kulinarijos, Italijos valstiečių ekonominio ir socialinio gyvenimo tyrinėjimais, rašė apysakas ir noveles, bet ilgainiui atsidėjo italų renesanso meno studijoms. Dėl šių tyrinėjimų K. F. von Rumohras tapo vienu svarbiausių meno istorijos, kaip mokslo, pradininkų. Italijoje lankėsi 1805–06, 1816–21, 1828–29, 1831 ir 1841, daug laiko praleido Romoje ir Florencijoje, čia tyrinėjo italų renesanso dailės originalus ir su ja susijusius šaltinius. K. F. von Rumohro svarbiausiame veikale Itališkieji tyrinėjimai (Italienische Forschungen 3 t. 1827–31) išryškėjo atsiribojimas nuo G. W. F. Hegelio ir J. J. Winckelmanno koncepcijos, domėjimasis archyvuose sukaupta menotyrine medžiaga. K. F. von Rumohro nuomone, meno kūrinių negalima traktuoti kaip paprastos abstrakčių idėjų ir moralinių principų išraiškos, materializavimo ar metaforos, nes menas turi autonomišką vertę ir tik jam būdingus svarbius tikslus. Būdamas žmogaus socialinės ir kūrybinės veiklos produktas, menas tiesiogiai reaguoja į visuomenės poreikius; jis paklūsta tiems patiems visuomeniniams dėsniams kaip ir žmogiškos veiklos kitos sritys, bet jame daug ryškiau atsiskleidžia žmogaus dvasios, kūrybinės energijos polėkiai, estetinio malonumo ir grožio vertė. K. F. von Rumohro dėmesys menotyros šaltinių analizei turėjo daug įtakos tolesnei menotyros raidai, nes skatino kritiškai vertinti abstrakčias teorijas ir konkrečiais šaltiniais nuosekliau pagrįsti meno istorijos schemų ir pavienių menininkų kūrybos analizę. Sukūrė tapybos ir grafikos kūrinių.
201