Jäger Karl (Karlas Jgeris) 1888 09 20Schaffhausen (Šveicarija) 1959 06 22Hohenasperg (Badenas‑Viurtenbergas), nacių Vokietijos veikėjas.
I pasauliniame kare dalyvavo kaip eilinis kareivis. Vadinamojo Juodojo reichsvero narys. 1923 03 įstojo į Nacionalsocialistų partiją, 1932 03 15 – į SS. Nuo 1938 SD viršininkas Münsteryje. Dalyvavo užimant Beniliukso šalis, trumpai tarnavo Nyderlanduose. 1940 09 01 buvo paskutinį kartą paaukštintas – iki SS štandartenfiurerio.
Karl Jäger
Veikla Lietuvoje
Atvyko į Kauną 1941 06 29, vadovavo A operatyvinės grupės 3 operatyviniam būriui. 1941 07 02–1943 09 15 Lietuvos generalinės srities saugumo policijos ir SD vadas, iki 1942 11 – ir A operatyvinės grupės 3 operatyvinio būrio vadas. Atsakingas už Lietuvos žydų žudynes, kurias vykdė jam pavaldus Joachimo Hamanno skrajojantis būrys, talkininkaujant Lietuvos saugumo policijai ir Tautinio darbo apsaugos batalionui (policijos batalionai). Išliko kai kurios Vyriausiajai Reicho saugumo valdybai Berlyne siųstos išsamios K. Jägerio ataskaitos apie žudynes. 1941 12 01 ataskaitoje rašoma, kad išskyrus mažus getus Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose Lietuvoje žydų nebeliko. 1942 02 09 ataskaitoje K. Jägeris pateikia nužudytų žmonių skaičių: 136 421 žydas, 1064 komunistai, 653 psichiškai neįgalūs asmenys, 134 kiti asmenys; iš viso 138 272 asmenys, tarp jų – 55 556 moterys ir 34 464 vaikai (ataskaitos vertintinos kritiškai – kaip parašytos karjeros siekiančio pavaldinio).
Didėjant vokiečių saugumo policijos ir SD nepasitikėjimui Lietuvių saugumo policija K. Jägeris ketino visiškai ją likviduoti – 1942 09 03 pareikalavo, kad visų lietuvių saugumo kalinių bylos baigus tardymą ir paskyrus bausmę būtų perduotos tvirtinti jam arba jo įstaigos skyriui, kuris visada skirdavo didesnę bausmę.
Vėlesnė veikla
1943 09 15 buvo atleistas iš užimamų pareigų (teigiama, kad jam pakriko nervai ir buvo išsiųstas gydytis), 1943 pabaigoje grįžo į Vokietiją. Po karo nepakeitęs pavardės dirbo žemės ūkyje, tik praėjus keturiolikai metų buvo atpažintas, 1959 06 vokiečių policijos suimtas ir apklaustas. Pasikorė kalėjimo kameroje. Likus 6 dienoms iki mirties K. Jägeris spėjo duoti tardytojams parodymus apie Vyriausiojoje Reicho saugumo valdyboje 1941 06 17 įvykusį pasitarimą, kurio metu sukonkretintos SS operatyvinių grupių bei saugumo policijos ir SD vadų funkcijos per būsimą karą Rytuose.
Vokiečių istorikas Hansas-Heinrichas Wilhelmas įvardijo K. Jägerį kaip tikėtinai produktyviausią masinį žudiką naujausiojoje istorijoje. Pats kaltinamasis priešmirtiniame laiške, adresuotame jį apklausiantiems tardytojams, rašė esą niekada nepripažinęs teisingais žydų šaudymų, karo metu buvęs paskirtas į pareigas prieš savo įsitikinimus, niekada neliepęs šaudyti žydų ir vykdyti egzekucijų, t. y. neįvykdęs jokio nusikaltimo.
L: H.-H. Wilhelm Rassenpolitik und Kriegsführung. Sicherheitspolizei und Wehrmacht in Polen und in der Sowjetunion 1939–1942 Passau 1991; T. Szarota U progu zagłady. Zajścia antyżydowskie i pogromy w okupowanej Europie Warszawa 2000.
458