Apel Karl-Otto (Karlas Otas Ãpelis) 1922 03 15Düsseldorf 2017 05 15Niedernhausen (prie Darmstadto), vokiečių filosofas. Dr. (1950).
Išsilavinimas ir veikla
Nuo 1940 savanoriu dalyvavo II pasauliniame kare Vokietijos kariuomenės sudėtyje. 1950 baigė Bonos universitetą. Dėstė Kylio (1962–69), Saarbrückeno (1969–72), Frankfurto prie Maino (1972–90) universitetuose.
Filosofijos bruožai
Filosofijoje jungė analitinę kalbos filosofiją, Ch. S. Peirce’o pragmatizmą ir M. Heideggerio ir H.‑G. Gadamerio filosofinę hermeneutiką. Remdamasis J. L. Austino ir J. R. Searleʼo kalbos aktų teorija plėtojo transcendentalinę pragmatiką, sukūrė performatyvaus (pragmatinio) prieštaravimo sąvoką. Veikale Aiškinimo ir supratimo prieštara transcendentalinės pragmatikos požiūriu (Die Erklären/Verstehen-Kontroverse in Transzendentalpragmatischer Sicht 1979) skyrė keturias racionalumo formas – mokslinį, technologinį, hermeneutinį ir etinį racionalumą bei nagrinėjo jų tarpusavio santykius.
Anot K.‑O. Apelio, filosofinio tyrimo pagrindinis objektas ir bet kokio pažinimo pamatas yra ne abstraktus subjektas ar jo sąmonė, bet kalba ir bendravimas. K.‑O. Apelis tiesą suvokė kaip racionaliu, atviru ir lygiaverčiu bendravimu pasiektą sutarimą, etiką grindė ne metafizika, bet susiklosčiusiomis kasdienio bendravimo taisyklėmis, pabrėžė atsakomybės svarbą. Su J. Habermasu kūrė diskurso etikos teoriją. Pasak K.‑O. Apelio, diskurso etika siekia apibrėžti ir pagrįsti idealią kalbėjimo situaciją, kai bendruomenės nariai, nedominuodami vienas kito atžvilgiu, dalyvauja racionaliame dialoge tam, kad pasiektų sutarimą dėl pagrindinių bendruomenės taisyklių.
Karl-Otto Apel
Veikalai
Dar parašė veikalus Hermeneutika ir ideologijos kritika (Hermeneutik und Ideologiekritik 1971), Dialogas kaip metodas (Dialog als Methode 1972), Kalba kaip tiltas ir kliūtis (Sprache, Brücke und Hindernis 1972), Filosofijos transformacija (Transformation der Philosophie 2 t. 1973), Kalbos pragmatika ir filosofija (Sprachpragmatik und philosophie 1976), Charles S. Peirce (1981), Diskursas ir atsakomybė (Diskurs und Verantwortung 1988), Transcendentalinės semiotikos požiūriu (From a Transcendental-Semiotic Point of View 1998), Diskurso etika ir diskurso antropologija (Diskursethik und Diskursanthropologie, su Marceliu Niquet, 2002), Pirmosios filosofijos paradigmos (Paradigmen der Ersten Philosophie 2011), Transcendentalinė refleksija ir istorija (Transzendentale Reflexion und Geschichte 2017).