Plagge Karl (Karlas Plãgė) 1897 07 10Darmstadt 1957 06 19Darmstadt, nacių Vokietijos karininkas, žydų gelbėtojas. Pasaulio tautų teisuolis (2005).
Veikla Vokietijoje iki II pasaulinio karo
Per I pasaulinį karą kovėsi Vakarų fronte (leitenantas), kelis kartus sužeistas. 1917–20 buvo britų karo belaisvių stovykloje, susirgo poliomielitu ir tapo neįgaliu (paralyžiuota kairė koja). 1924 baigė Darmstadto technikos universitetą. Iki II pasaulinio karo buvo didelis nacizmo gerbėjas. 1931 tapo Nacionalsocialistų partijos nariu, tikėjo, kad ši partija yra tai, ko reikia krizės apimtai Vokietijai. 1931–33 dirbo vietos partijos organizatoriumi, tačiau po 1933 kilo konfliktų su vadovybe. K. Plagge nepriėmė nacių rasės teorijų, kurias laikė nemoksliškomis. Be to, jam buvo atgrasu politinių oponentų persekiojimas ir daugelio nacių pareigūnų korupcija. Kuri laiką dirbo nacių švietimo instituto Darmstadte vadovu. 1935 nustojo dalyvauti nacių partijos veikloje.
Karl Plagge
Veikla Lietuvoje. Žydų gelbėjimas
II pasaulinio karo pradžioje techninį išsilavinimą turėjęs K. Plagge, kaip atsargos kapitonas, buvo paskirtas vadovauti kariuomenės inžineriniam padaliniui Heereskraftfahrpark HKP Ost 562, kuris prižiūrėjo ir taisė kariuomenės transporto priemones. 1941 naciams okupavus Lietuvą, jo padalinys buvo dislokuotas Vilniuje, Olandų gatvėje.
Žydų žudynės sukrėtė K. Plaggę ir paskatino bandyti juos gelbėti. Vilniaus žydams jis dalijo darbo leidimus, liudijančius, kad jie yra įgudę mechanikai, todėl naudingi Vokietijos kariuomenei (dauguma tokius leidimus gavusių žydų iš tiesų techninio išsilavinimo neturėjo). K. Plaggės darbo leidimai saugojo ne tik juos gavusius žydus, bet ir jų šeimas. Iš viso K. Plagge išdalijo daugiau kaip 250 darbo leidimų, kurie 1941–44 nuo mirties apsaugojo daugiau kaip 1000 žydų vyrų, moterų ir vaikų. Pas jį dirbantiems žydams K. Plagge padėjo ir kitaip: suteikė papildomų maisto davinių, padėjo gauti šiltų drabužių ir vaistų, leido darbininkams slapčia gabenti maistą gete likusioms šeimoms.
1943, kai K. Plaggei tapo aišku, kad sunaikinti ketinama visus Vilniaus geto žydus, t. p. ir turinčius darbo leidimus, jis pasistengė, kad jam dirbantys žydai būtų perkelti į jam pavaldžią priverstinio darbo stovyklą Subačiaus gatvėje nr. 37. HKP 562 buvo vienintelis vermachto padalinys, kuriam buvo leista įdarbinti žydų darbininkus. Į stovyklą perkelta 1250 žydų – nors Vilniaus getas buvo likviduotas, jie išvengė mirties. Stovyklą saugojo lietuvių policininkai ir esesininkai, čia buvo remontuojami kariniai automobiliai, taisoma vermachto karių uniforma, veikė triušių ferma bei stalių dirbtuvės.
Raudonajai armijai priartėjus prie Vilniaus K. Plagge, 1944 07 01 paskutinį kartą lankydamasis stovykloje, net ir stebimas SS pareigūno, netiesiogiai perspėjo kalinius, kad jo padalinys tuoj bus perdislokuotas, o jais pradės rūpintis SS. Dalis kalinių suprato užuominą ir pasislėpė (apie 250 asmenų sulaukė, kol vokiečiai galutinai pasitraukė iš Vilniaus). Likę, stovyklai perėjus į SS rankas, buvo išvežti į Panerius ir sušaudyti.
Veiklos įvertinimas
Išgyveno apie 20–25 % K. Plaggės stovykloje dirbusių Vilniaus žydų – gerokai daugiau negu išsigelbėjo Lietuvos žydų apskritai (apie 6 %). Kai K. Plagge 1947 buvo teisiamas už dalyvavimą Holokauste, būtent jų liudijimai padėjo jį išteisinti. 2005 prie Jad Vašemo veikianti komisija K. Plaggei po mirties suteikė Pasaulio tautų teisuolio vardą (suteikti jam šį vardą buvo svarstoma tris kartus, du kartus jo kandidatūra buvo atmesta – nes buvo nacis).
K. Plagge (trečias iš kairės) tarp kitų Vokietijos kariškių (Vilnius, 1942)
L: P. Stankeras Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare Vilnius 2008.
458