Karl Rahner

Rahner Karl (Karlas Rãneris) 1904 03 05Freiburg 1984 03 30Innsbruck, vokiečių katalikų teologas. Neoscholastikos, transcendentinės, egzistencialistinės ir antropologinės teologijos atstovas. Vienas žymiausių 20 a. katalikų teologų. Habil. dr. (1937). Jėzuitas (1922).

Išsilavinimas ir veikla

1924–27 studijavo filosofiją ir teologiją jėzuitų aukštosiose mokyklose Miunchene, Valkenburge (Nyderlandai), Freiburge ir Innsbrucke. 1932 įšventintas į kunigus. 1928–33 Miunchene dėstė filosofiją. 1933–34 Freiburgo universitete tęsė filosofijos studijas; didelę įtaką turėjo M. Heideggeris. 1936 išsiųstas studijuoti teologijos mokslų į Innsbrucko universitetą. 1937 čia dėstė dogmatiką. 1938 naciams uždarius universiteto Teologijos fakultetą, išvyko į Vieną, dėstė filosofiją ir dirbo pastoracinį darbą. 1948 grįžo į Innsbrucką, iki 1964 dėstė dogminę teologiją (profesorius 1948), kartu dirbo pastoracinį darbą. Vienos kardinolo F. Königo kvietimu kaip teologas patarėjas dalyvavo rengiantis Vatikano II susirinkimui (1962–65). Jame daug prisidėjo rengiant dogmines konstitucijas Dei verbum ir Gaudium et spes (abi 1965). 1964–67 dėstė dogmatiką ir dogmų istoriją Miuncheno, nuo 1967 Münsterio universitetuose. Nuo 1971 dėstė Miuncheno Jėzuitų aukštojoje teologijos mokykloje, nuo 1981 gyveno Innsbrucke.

Karl Rahner

Teologijos enciklopedijų ir žodynų Lexikon für Theologie und Kirche (10 t. 1957–65), Questiones disputatae, Theologische Akademie iniciatorius, redaktorius ir straipsnių autorius. Parašė daugiau kaip 4 000 mokslinių straipsnių teologijos klausimais. Ryšku I. Lojolos Dvasinių pratybų įtaka. Tyrinėjimai vienija scholastinę, ontologinę malonės sampratą ir praktiškai patiriamą malonę tarpasmeniniame santykyje. Prisidėjo teologijoje atsisakant antgamtinės ir gamtinės sričių dualizmo – pripažino jų skirtingumą, bet suvokė kaip vienį. Anot K. Rahnerio, malonės, išganymo istorija ir šio pasaulio istorija yra vena.

Svarbiausi veikalai

Teologiniai darbai daugiausia skirti sielovadai. Svarbiausi veikalai: Dvasia pasaulyje (Geist in der Welt 1932 ²1957), Žodžio klausytojas (Hörer des Wortes 1941), Misija ir malonė (Sendung und Gnade 1959), Teologijos raštai (Schriften zur Theologie 16 t. 1954–84), Pastoracinės teologijos vadovas (Handbuch der Pastoraltheologie 4 t. 1964–72), Kristaus tarnai (Knechte Christi 1967), Bažnyčios struktūros kaita kaip galimybė ir užduotis (Strukturwandel der Kirche als Chanse und Aufgabe 1975), Tikėjimo pagrindai (Grundkurs des Glaubens 1976).

Vertimai į lietuvių kalbą

Lietuvių kalba išleistos sielovadinės knygos: Mano problema: pokalbiai su jaunimu (1997), Apie maldos būtinumą ir palaimą (1999), Kodėl šiandien dar esu krikščionis? (su H. U. von Balthasaru, J. Ratzingeriu, 2008), Dievo potyris šiandien (2012).

1401