Schwarzschild Karl (Karlas Švárcšildas) 1873 10 09Frankfurtas prie Maino 1916 05 11Potsdam, vokiečių fizikas ir astronomas. M. Schwarzschildo tėvas. Prūsijos mokslų akademijos narys (1912). Dr. (1896).
Išsilavinimas ir veikla
1890–96 studijavo Strasbūro ir Miuncheno universitetuose. 1896–99 dirbo Kuffnerio observatorijoje Vienoje, po to – Göttingeno astronomijos observatorijoje. 1901–09 Göttingeno universiteto profesorius ir observatorijos direktorius. Nuo 1909 Potsdamo astrofizikos observatorijos direktorius. 1914–16 dalyvavo I pasauliniame kare.
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų svarbiausios sritys: dangaus mechanika, žvaigždžių fotometrija ir spektrofotometrija, Galaktikos sandara, teorinė astrofizika, bendroji reliatyvumo teorija, kvantinė mechanika. Dirbdamas Göttingene sukūrė tiksliosios fotografinės fotometrijos pagrindus, nustatė fotografinės emulsijos reakcijos (pajuodimo) priklausomybę nuo ekspozicijos trukmės (Schwarzschildo dėsnis). 1906 sukūrė energijos pernašos žvaigždžių atmosferoje teoriją. 1907 nustatė Galaktikos žvaigždžių greičių elipsoidinį skirstinį, kurį vėliau patvirtino Galaktikos sukimosi teorija. 1910–12 sukūrė žvaigždžių statistikos metodą, kuris buvo pritaikytas Galaktikos sandaros tyrimui. 1915 pirmą kartą pateikė Einsteino gravitacijos lauko netiesinių lygčių tikslius sprendinius, nusakančius erdvės geometriją taškinės masės aplinkoje.
Karl Schwarzschild
Remdamasis šiais rezultatais sukūrė juodųjų skylių teorijos pagrindus ir įrodė, kad gana mažų matmenų masyvių objektų pabėgimo (parabolinis) greitis gali būti didesnis už šviesos greitį (Schwarzschildo spindulys). Tyrė atominių spektrų teoriją. Sukūrė (atskirai nuo Paulio Epsteino) Starko efekto teoriją.
Knygos
Išleisti K. Schwarzschildo Rinktiniai darbai (Collected works 3 t. 1992).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 837 ir krateris Mėnulyje.
3018