Karlheinz Stockhausen
Stockhausen Karlheinz (Karlheincas Štòkhauzenas) 1928 08 22Mödrath (prie Kölno) 2007 12 05Kürten‑Kettenberg (prie Kölno), vokiečių kompozitorius, dirigentas. Vienas žymiausių avangardizmo, konkrečiosios muzikos ir elektroninės muzikos kompozitorių, aleatorikos pradininkas. 1947–51 studijavo Kölno aukštojoje muzikos mokykloje ir Kölno universitete. 1952–53 tobulinosi Paryžiaus konservatorijoje pas O. Messiaeną ir D. Milhaud. Nuo 1953 dirbo Šiaurės Vakarų Vokietijos radijo elektroninės muzikos studijoje Kölne (nuo 1962 studijos vadovas), dėstė Darmstadto tarptautiniuose naujosios muzikos vasaros kursuose. 1955–62 su H. Eimertu redagavo naujosios muzikos žurnalą Die Reihe. 1963–69 Kölne vadovavo naujosios muzikos kursams, dėstė Bazelyje, Pensilvanijos (1965) Filadelfijoje ir Kalifornijos Davise (1966–67) universitetuose, 1971–77 Kölno aukštojoje muzikos mokykloje; profesorius.
Kürtene‑Kettenberge įsteigė savo kūrinių leidyklą Stockhausen-Verlag. Nuo 1998 rengė kasmetinius vasaros kursus kompozitoriams ir atlikėjams Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, koncertavo.
Kūryba
K. Stockhauseno muzikos stiliaus raidai turėjo įtakos E. Varèse’o, A. von Weberno, O. Messiaeno muzika, P. Mondriano ir P. Klee tapyba. Vienas pirmųjų ėmė naudoti grafinę notaciją (Paauglių giesmė magnetofonui / Gesang der Jünglinge, 1956). Daugelyje kūrinių ryšku kosmologinis misticizmas. Remdamasis A. von Weberno konstruktyvizmu K. Stockhausenas integralųjį (totalųjį) serializmą pritaikė visiems muzikos elementams (garsams, ritmui, dinamikai, sąskambiams, tembrams). Iš 12 skirtingos trukmės ritminių verčių sukūrė ritmines serijas. Vėlyvesniuose kūriniuose stengėsi atspindėti laiko ir erdvės santykį, sukūrė naujų aleatorinių formų. Propagavo montažinės aleatorikos techniką (nurodomi tik muzikos kūrinio pagrindiniai elementai, o atlikėjas juos išdėsto savo nuožiūra; Pjesė fortepijonui XI / Klavierstück XI 1956). 6 dešimtmečio kūriniai pagrįsti serializmo, dodekafonijos, puantilizmo technikomis (Kryžminis žaismas / Kreuzspiel 1951, Pjesės fortepijonui I–IV / Klavierstück I–IV, Kontrapunktai / Kontra-Punkte, abu 1952).
Nuo 1953 kūryboje ėmė plačiai naudoti elektronines garso įrašymo priemones. 7 dešimtmečio elektroniškai modifikuotų tembrų kūriniuose vyrauja koloristika ir sonoristika, minimalizmo ir vadinamoji procesinės kompozicijos technika (Plus‑Minus 1963), Procesija (Prozession 1967), Trumposios bangos (Kurzwellen) ir Spiralė (Spiral, abu 1968).
8–10 dešimtmetyje sukūrė intuityviosios ir sferinės muzikos kūrinių (atlikėjai, remdamiesi muzikos literatūriniu aprašu ir kompozitoriaus nurodytomis sonoristinėmis bei aleatorinėmis schemomis, kuria kūrinį, pagrįsdami muzikines partijas savo emocijomis).
Pirmasis intuityviosios muzikos kūrinys – 15 literatūros tekstų kompozicija Iš septynių dienų instrumentų ansambliui (Aus den sieben Tagen 1968), sferinės – Sraigtasparnių styginių kvartetas (Helikopter‑Streichquartett 1993; styginių kvarteto muzikantai sklando 4 sraigtasparniais virš klausytojų ir griežia savo partijas). Tuo laikotarpiu K. Stockhausenas ėmė naudoti vienos serijos formulę, tokį kūrybos metodą pavadinęs formuline kompozicija (formele Komposition; pvz., Mantra 2 fortepijonams ir elektronikai, 1970, Inori orkestrui, 1973–74). Formulinės kompozicijos technika pagrįstas 7 operų misterijų ciklas Šviesa (Licht, K. Stockhauseno libretas pagal Bibliją, 1977–2005). Kiti kūriniai: chorinė opera Kvėpavimas suteikia gyvasties (Atmen gibt das Leben 1974), Grupės orkestrui (Gruppen 1957), Chorai Doris a cappella (Chöre für Doris 1950), Kvadratas 4 orkestrams ir 4 chorams (Carrè 1960), Keliauju į dangų... sopranui ir baritonui (Am Himmel wandre ich…, pagal indėnų dainas, 1974), Abėcėlė Lježui nenurodytos sudėties instrumentiniam ansambliui (Alphabet für Liège 1972).
K. Stockhauseno kūryba turėjo įtakos I. Stravinskio, L. Berio, P. Boulezo kūrybai.
R: K. Stockhausen Gesammelte Schriften Köln 1978. L: J. Harvey The Music of Stockhausen: An Introduction London 1975; M. Kurtz Stockhausen: eine Biographie Kassel 1988; R. Maconie The Works of K. Stockhausen London 21990, Other Planets. The Music of Karlheinz Stockhausen 2005; C. von Bluröder Die Grundlegung der Musik Karlheinz Stockhausens Stuttgart 1993.