Skalbe Kārlis (Karlis Skálbė) 1879 11 07Vecpiebalga (Cėsių rj.) 1945 04 14Stokholmas, latvių rašytojas. Vienas žymiausių latvių literatūrinių pasakų kūrėjų.
Kārlis Skalbe
Nuo 1901 dirbo mokytoju. Per 1905 revoliuciją redagavo žurnalą Kāvi. Po revoliucijos numalšinimo emigravo į Vakarus. Gyveno Šveicarijoje, Suomijoje ir Norvegijoje. 1909 grįžo į Latviją. Per I pasaulinį karą dirbo įvairių laikraščių redakcijose. 1918 dalyvavo sąjūdyje dėl Latvijos nepriklausomybės, buvo Tautos Tarybos, nuo 1920 – Steigiamojo Susirinkimo narys, 1922–25, 1931–34 Seimo deputatas. 1929–31 Latvijos žurnalistų ir rašytojų sąjungos pirmininkas. 1920–40 laikraščio Jaunākās Ziņas literatūros skyriaus vedėjas, 1928–35 literatūros ir meno žurnalo Piesaule redaktorius, 1942–44 literatūros žurnalo Latvju Mēnešraksts redaktorius. 1944 pasitraukė į Švediją. Jo pasiūlyta dedikacija Tēvzemei un Brīvībai (Tėvynei ir Laisvei) buvo iškalta ant Laisvės paminklo Rygoje priekinės dalies.
Kūryba
Ankstyvojoje poezijoje (rinkiniai Kalinio svajonės / Cietumnieka sapņi 1902, Kai obelys žydi / Kad ābeles zied 1904) atsispindi ikirevoliucinio laikotarpio nuotaikos, vėlesnėje (rinkiniai Emigranto dainos / Emigranta dziesmas 1909, Širdis ir saulė / Sirds un saule 1911, Vakaro ugnys / Vakara ugunis 1927, Žolės kvapas / Zāles dvaša 1931, Tylos melodijos 1941) vyrauja asmeniniai motyvai, subtilūs jausmai, idiliški gamtos vaizdai. Parašė 72 pasakas, buvo vadinamas pasakų karaliumi (rinkiniai Žiemos pasakos / Ziemas pasakas 1913, Motinos legenda / Mātes leģenda 1928, Kvailio laimė / Muļķa laime 1932, Ilgoji pupa / Garā pupa 1937). Pasakoms būdinga dorovinė problematika, savitai įprasminti tautosakos motyvai. Lietuvių kalba išleisti pasakų rinkiniai Aukso obelis (1938 21997), Paparčio žiedas (1959), Pasakos (2007).
R: Raksti 6 t. Stockholm 1952–55, Mūža raksti 12 t. Rīga 2001.
2271