karlstai, 19–21 a. Ispanijos konservatyvaus monarchistinio judėjimo nariai. Nuoseklūs senosios paternalistinės monarchijos, katalikybės šalininkai, priešinasi užsienio idėjų įtakai, ilgai gynė tradicines provincijų laisves (vadinamąsias fueras). Karlizmas – seniausia Ispanijoje katalikiškos ir monarchistinės kontrrevoliucijos, atmetančios demokratiją, liberalizmą, konstitucinę monarchiją, doktrina.
Judėjimas kilo 19 a. 3 dešimtmetyje, jo dalyviai – Ispanijos karaliaus Ferdinando VII jaunesniojo brolio Don Carloso (Karolio) šalininkai. 1833 mirus Ferdinandui VII pagal salijų teisę (ją 1713 įvedė Pilypas V), draudžiančią moteriai paveldėti sostą, valdžia turėjo atitekti ne Ferdinando VII mažametei dukteriai Izabelei (remdamasis 1789 pragmatine sankcija, savo įpėdine ją 1830 paskyrė Ferdinandas VII), bet Don Carlosui. Pastarojo ketinimus parėmė įvairūs tradicionalistai, priešiški liberalioms idėjoms. Karlistų daugiausia buvo Ispanijos šiaurės agrariniuose regionuose (pirmiausia Navaroje ir Baskijoje). Aplink Izabelę II ir jos motiną regentę Mariją Kristiną susitelkė liberalai. Ginčas dėl paveldėjimo sukėlė 1833–40 karą (karlistų karai), kurį karlistai pralaimėjo. Don Carlosas (šalininkų vadintas karaliumi Karoliu V) pabėgo į Prancūziją. 1845 pretenzijas į sostą jis perleido sūnui Carlosui (Karoliui VI). Jis 1860 Ispanijoje vadovavo nesėkmingam sukilimui. 1861 jam mirus karlistų lyderiu tapo jo brolis Don Juanas, 1868 – Carloso sūnus Don Carlosas (Karolis VII).
karlistų vėliava su šūkiu (apie 1875; antrasis karlistų karas)
Karlistams pralaimėjus 1872–76 karą judėjimas susilpnėjo ir vėl atsigavo per 1936–39 Ispanijos pilietinį karą, kai Navaros savanoriai karlistai parėmė F. Franco, kovojantį su 1931 įkurtos respublikos vyriausybe. Po F. Franco pergalės 1939 daugelis karlistų užėmė svarbius valdžios postus. 1937 F. Franco sujungė karlistus ir falangistus į oficialią režimo partiją. 1936 Vienoje mirus paskutiniam tiesioginiam pirmojo karlistų pretendento palikuoniui Alfonsui Carlosui, dalis karlistų prisiekė nuverstam karaliui Alfonsui XIII, kurio įpėdinis Juanas Carlosas mirus F. Franco 1975 tapo Ispanijos karaliumi. Kiti karlistai toliau remia Burbonų Parmos atšakos (netiesioginių pirmojo Don Carloso palikuonių) pretenzijas į Ispanijos sostą, bet 21 a. pradžioje jų įtaka menka.
-karlizmas