Karlskrona (Kárlskruna), miestas Švedijos pietuose, prie Baltijos jūros; Blekingės leno centras.
36 900 gyventojų (2020). Karlskrona įsikūrusi uolėtame jūros krante ir 34 pakrantės salose (didžiausia jų – Trossö). Žvejybos, prekybos (žuvų eksporto), karinis uostas. Laivų statyba, porceliano ir fajanso dirbinių gamyba, elektrotechnikos, tekstilės, medienos apdirbimo pramonė.
Netoli Karlskronos gaunamas granitas. Į pietryčius nuo Karlskronos, Torhamno kyšulyje, yra urvų su neolito uolų piešiniais. Jūrų laivyno, Blekingės leno muziejai.
Architektūra
Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Karlskronoje (1697–1709, architektas N. Tessinas)
Spindulinio plano senamiestis (architektai E. Dahlberghas, K. M. Stuartas) ir karinis uostas – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1998). Bažnyčios: Admiraliteto (1685, manoma, architektas E. Dahlberghas; viena didžiausių medinių bažnyčių Švedijoje), Švenčiausiosios Trejybės (1697–1709) ir Šv. Fridriko (pašventinta 1744, abiejų architektas N. Tessinas). Citadelė (1680–1700, architektas E. Dahlberghas), senoji prieplauka Gamba Skeppsbädden su pakeliamaisiais tiltais (1683), gamybinis uosto pastatas Finska kyrkan (1696), bastionas Aurora (1704), rotušė (18 a. pirma pusė), dokas Poelhelmsdockan (1712–24, vienas pirmųjų pasaulyje), senoji laivų statykla Gamla Varvet (18 a. pabaiga). Admirolo F. H. Chapmano vasaros rezidencija (1786).
Istorija
1679 Karolis XI (švediškai Karlskrona – Karolio karūna) įkūrė Karališkojo karinio jūrų laivyno bazę ir laivų statyklą. Miesto teisės nuo 1680. 18 a. pabaigoje Karlskrona buvo trečias pagal dydį šalies miestas, svarbus prekybos uostas. 1790 nukentėjo nuo gaisro; atstatytas iš mūro.
19 a. pradžioje Švedijai praradus didžiosios valstybės statusą, Karlskrona išliko (ir tebėra 21 a. pradžioje) karinio laivyno svarbiausia baze. 19–20 a. laivų statykla ir įtvirtinimai buvo rekonstruoti ir išplėsti.
2271