Karmėlavos piliakalnis ir kapinynas

Karmėlavos piliakalnis

Karmlavos pliakalnis ir kapinýnas yra Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Karmėlavoje.

Piliakalnis

Piliakalnis, dar vadinamas Pilimi, yra miestelio šiaurinėje dalyje, Neries kairiojo kranto aukštutinės terasos krašte. Iš 3 pusių juosia daubos, pietrytinėje pusėje yra aukštuma. Šlaitai nuo daubų pusės statūs, apie 30 m aukščio. Viršūnės aikštelė ovali, 81 × 61,5 m dydžio, su kultūriniu sluoksniu (apardytu); aikštelėje stovi sodyba. Aikštelę žiedu juosia 230 m ilgio platus (9–26 m pločio) pylimas; jis 1–5 m aukščio (išorėje 9 m aukščio). Už jo yra 110 m ilgio, 4,5 m gylio ir 40 m pločio gynybinis griovys. Piliakalnio pietinėje papėdėje dalis griovio užpilta, o pylimo dalis nukasta įrengiant įvažiavimą į sodybą. Piliakalnyje stovėjo 1385 minima Visvaldės pilis, kurią 1388 nuo Vokiečių ordino apgynė kunigaikščio Skirgailos vadovaujami pilėnai, bet 1391 pilį užėmė ir sunaikino kryžiuočiai. Piliakalnis datuojamas 14 amžiumi. Piliakalnį aprašė P. Tarasenka, 1971 žvalgomuosius tyrimus atliko Istorijos instituto (Lietuvos istorijos institutas) archeologai.

Kapinynas

Apie 1 km į pietus nuo piliakalnio, miestelio šiaurės vakarų dalyje, yra kapinynas. 1975–1977 ir 1998–2004 tyrė Vytauto Didžiojo karo muziejus (tyrimų vadovė K. Rickevičiūtė). Ištirti 222 kapai, datuojami 14–16 amžiumi; mirusieji laidoti karstuose (juose buvo puodų su degėsiais). Rasta geležinių plačiaašmenių kirvių, peilių ir odinių makščių liekanų, adatų, ietigalių, segių, apyrankių, antkaklių, auskarų, kabučių, žiedų, antsmilkinių, smeigtukų, monetų, odinių piniginių ir rankinių fragmentų, puoštų metaliniais apkalais, skiltuvų, skustuvų, galąstuvų. Radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

-Pilis; -Skirgaila; Visvaldės pilis