karnãgraužiai (Hylesininae), kinivarpų (Ipidae) šeimos vabalų pošeimis. Vabalai 1–6 mm ilgio. Antsparnių galas nulinkęs, be įspaudimo (karučio). Pilvelis nuo pamato smailėja viršūnės link arba horizontalus. Karnagraužiai pažeidžia lapuočius ir spygliuočius medžius. Uosius puola margasis karnagraužis (Hylesinus fraxini). Kūnas 2,5–3,2 mm ilgio, juodas arba rudas, antsparniai apaugę tankiais balsvais, rudais ir gelsvais žvyneliais, atrodo margi. Paplitęs Europoje; Lietuvoje dažnas. Vabalai žiemoja po žieve trumpuose takuose. Žiemojimo vietose susidaro gumbai, žievė susproginėja. Pavasarį apvaisintos patelės įsigraužia po sveikų uosių žieve, graužia skersinius takus. Pušis pažeidžia Blastophagus, Tomicus genčių kirpikai, egles – eglinis poligrafas (Polygraphus poligraphus) ir eglinis dendroktonas (Dendroctonus micans).
kirpikas Tomicus piniperda po pušies žieve
Nuo karnagraužių saugotis padeda sanitariniai kirtimai pavasarį (kertami kinivarpoti medžiai); vasaros antroje pusėje kertami medžiai su margųjų karnagraužių žiemojimo žymėmis.
474
-karnagraužis; -kirpikas; -poligrafas; -dendroktonas; -kinivarpa