Karnãkas (Karnak), senovės miestas Egipte, Nilo rytiniame krante. Priklausė Tebų miestui. Karnaką išgarsino nuo 19 a. tyrinėjami ir restauruojami jo griuvėsiai. Išliko 21–1 a. pr. Kr. šventyklų liekanų; manoma būta vieno didžiausių ir įspūdingiausių šventyklų kompleksų pasaulyje (užėmė daugiau kaip 100 hektarų). Dauguma šventyklų statytos valdant XII dinastijai (apie 1938–apie 1756 pr. Kr.), kai Tebai tapo Egipto religiniu centru. Šventyklos (su didelėmis kolonomis ir pilonais prie įėjimo) buvo aptvertos sienomis, puoštomis sfinksų alėjomis; išliko Amenchotepo III (15 a. pabaiga–14 a. pr. Kr. pradžia) statytos dievo Mentu ir deivės Mutos šventyklos.
avingalvių sfinksų alėja
Didžiausia ir reikšmingiausia Karnako ir senovės Egipto (ir viena didžiausių visų laikų pasaulio) šventykla buvo dievo Amono Ra, pradėta statyti Senuserto I ir baigta Ramzio II valdymo laikotarpiu; iki 1 a. pr. Kr. didinta. Joje buvo hipostilas, kurio stogą laikė daugybė (išliko 134 kolonos) apie 24 m aukščio kolonų, statytų 9 eilėmis. Šventyklų sienos ir kolonos puoštos reljefais su faraonų gyvenimo, žygių ir mitologinių scenų piešiniais, užrašais. Karnake rasta obeliskų, įvairaus dydžio skulptūrų (tarp jų didžiulių Ramzio II). Karnako, Luksoro ir Tebų kompleksas – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1979).
kariatidžių salė Karnake
2271