Karnataka (angl.; hindi Karṇāṭaka, Karnãtaka), iki 1973 Maisor (angl. Mysore; hindi Maisūr; Maisòras), valstija Indijos pietvakariuose, prie Arabijos jūros. Plotas 191 773 km2. 55,4 mln. gyventojų (2005); daugiausia kanarai. Centras – Bangalore’as (4,9 mln. gyventojų, 2005; aglomeracijoje 6,06 mln. gyventojų). Kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2005): Hubli‑Dharvaras (840,2), Maisoras (868,3), Gulbarga (483,6), Belgaumas (428,7), Mangaloras (417,4). Oficiali kalba – kanadų. Miestuose gyvena apie trečdalis Karnatakos gyventojų. Tankiausiai gyvenama pajūryje, Bangalore ir jo apylinkėse.
Jūros kranto linijos ilgis apie 370 kilometrų. Karnataka užima Dekano plokščiakalnio pietvakarius, gretimas Vakarų Ghatų (didžiausias aukštis 1923 m, Mulainagiri kalnas), Rytų Ghatų dalis ir Malabaro Kranto šiaurinę dalį. Tropinis musoninis klimatas. Karnatakos vidurinėje ir rytinėje dalyse per metus iškrinta 500–900 mm, Vakarų Ghatų vakariniuose šlaituose – daugiau kaip 3000 mm kritulių (daugiausia birželio–rugsėjo mėnesiais). Didžiausios upės: Krišna, jos intakas Tungabhadra, Kaveri (prasideda Vakarų Ghatuose, teka į Bengalijos įlanką). Bonnrgattos (Dekano plokščiakalnyje), Nagarholės ir Mandipuro (Vakarų Ghatuose) nacionaliniai parkai.
Karnataka – pramoninė agrarinė valstija, ekonomiškai viena stipriausių Indijoje. Apie 80 % elektros energijos gamina hidroelektrinės. Kasama auksas (apie 90 % Indijoje iškasamo aukso), geležies (Vakarų Ghatuose), mangano (Dekano plokščiakalnyje), vario, chromo rūdos, boksitas, žėrutis. Bangalore’as – Indijos elektronikos, kompiuterinės įrangos gamybos centras. Juodoji (plienas liejamas Bhadravati) ir spalvotoji (aliuminis liejamas Belgaume) metalurgija, mašinų gamyba, aviacijos (Bangalore), chemijos, tekstilės (šilko, medvilnės), odos, cemento, medienos apdirbimo, popieriaus, maisto (cukraus, pieno, kavos, aliejaus) pramonė. Aukso, sidabro, medžio, lako dirbinių, kilimų gamybos, audimo, puodininkystės amatai. Žemės ūkyje (sukuria apie 50 % Karnatakos BVP) dirba apie 80 % gyventojų. Auginama ryžiai, kviečiai, soros, sorgai, raženiai, kaučiukmedžiai, cukranendrės, kavamedžiai (apie 70 % Indijos kavos produkcijos), arbatmedžiai, vilnamedžiai, tabakai, prieskoniniai augalai (kardamonai, imbierai), pakrantėje – kokosai. Veisiama daugiausia galvijai, šilkverpiai. Kertami vertingų rūšių medžiai (tikmedžiai, santalai). Žvejyba (daugiausia Arabijos jūroje). Svarbiausi plentai ir geležinkeliai jungia Bangalore’ą su Bombėjumi, Madrasu, Haidarabadu. Mangaloro jūrų uostas. Bangalore’o, Belgaumo, Mangaloro oro uostai.
Istorija
Iki 16 a. vidurio Karnatakos teritorija priklausė įvairių dinastijų valdomoms Pietų Indijos valstybėms, vėliau – Vidžajanagaro valstybei, kuriai buvo pavaldi Maisoro kunigaikštystė; ji 1610 tapo nepriklausoma. 18 a. pirmoje pusėje Maisoras buvo galingiausia Pietų Indijos valstybė. 18 a. antroje pusėje per Didžiosios Britanijos–Maisoro karus jį užkariavo britai (valdė iki 1947). Nuo 1950 Maisoro valstija, nuo 1973 Karnatakos valstija.