Venecijos karnavalo dalyviai
karnavãlas (pranc. carnaval < it. carnevale), liaudies šventė su persirengėlių šokiais, eitynėmis, vaidinimais. Karnavalas turi ikikrikščioniškų papročių ir apeigų, žyminčių perėjimą iš žiemos į pavasarį (tai yra naujųjų gamtos metų atgimimo pradžia) – laistymasis vandeniu, laužų kūrenimas, arklių lenktynės – bruožų. Αtsirado Italijoje iš romėnų papročių. 1094 Venecijos dožas Vitali Faliero įvedė religinį pasninką, kuriam baigiantis, per paskutines dienas prieš Velykas, vykdavo miesto šventė (nuo 1296). Per karnavalą buvo atšaukiami įstatymai ir draudimai, o persirengėliai nepriklausomai nuo socialinio statuso vienas į kitą galėjo kreiptis kaip į sau lygų, būdinga profanacija. Iš pradžių kaukės (bautta) nešiotos per visą pasninką (jos draustos bažnyčioje, naktį ir per maro epidemijas), nuo 1608 – tik per karnavalą ir kaukių balius; už šių reikalavimų pažeidimą buvo baudžiama (vyrai – kalėjimu ir bauda, moterys – ištrėmimu iš miesto, kartais ir bauda).
Didikai dažniausiai rengdavo kaukių balius, miestiečiai – eitynes, vaidinimus gatvėse ir aikštėse; pasirodydavo akrobatai, žonglieriai, dresuoti žvėrys, atvežti iš tolimų šalių. Nuo 17 amžiaus imtos rengti bulių kovos. Žlugus Venecijos respublikai (18 amžiaus pabaiga) karnavalai paplito Prancūzijoje, Vokietijoje, vėliau Ispanijoje, Lotynų Amerikos šalyse. Įvairiose šalyse švenčiama pagal vietos tradicijas. Vieni garsiausių – Venecijos karnavalas ir Rio de Žaneiro karnavalas.
tradicinio vaikų karnavalo dalyvė (Port of Speinas, Trinidadas ir Tobagas, 2017)
Lietuvoje švenčiamos Užgavėnės. Dažnai karnavalas rengiamas Naujųjų metų proga, per Heloviną.
tradicinis Binche miesto (Hainaut provincija, Belgija) Užgavėnių karnavalas, 2003 paskelbtas UNESCO žodinio ir nematerialiojo paveldo šedevru (2014 03 04)
Bastilijos dienos šventės karnavalinė eisena (Alès, Oksitanijos administracinis regionas, Prancūzija, 2013 07 14)
2271