karo lauko teismas

kãro laũko tesmas, karinės teisėsaugos institucija, dažniausiai steigiama ir veikianti tik paskelbus karo padėtį.

Karo lauko teismų steigimas, veikla

Karo lauko teismai steigiami siekiant karo padėties metu operatyviai tirti pavojingiausias tokiomis sąlygomis nusikalstamas veikas (nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, nusikaltimus valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, nusikalstamas veikas krašto apsaugos tarnybai, nusikalstamas veikas, kurias padarė kariai ir nusikalstamas veikas prieš karius). Bendrosios kompetencijos teismai, kaip pirmoji instancija, šių bylų nenagrinėja. Nuo bendrosios kompetencijos teismų karo lauko teismai skiriasi paprastesne steigimo ir formavimo tvarka, supaprastintu procesu, ypatingais įgaliojimais; jų, kaip pirmosios instancijos teismų, nuosprendžiai įsiteisėja nuo priėmimo momento. Nedemokratinėse valstybėse karo lauko teismai gali funkcionuoti šalia bendrosios kompetencijos teismų ir taikos metu pasitelkiant juos politinei opozicijai slopinti.

Karo lauko teismas Lietuvoje

Lietuvoje Konstitucija (1992) draudžia taikos metu steigti ypatingų įgaliojimų teismus, t. p. ir karo lauko teismus. Jų steigimą ir veiklą karo padėties metu reglamentuoja Karo padėties įstatymas (įsigaliojo 2000). Sprendimą dėl karo lauko teismo steigimo priima Lietuvos Respublikos Prezidentas, kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, atsižvelgdamas į konkrečios karo padėties sąlygas. Karo lauko teismai steigiami prie karo komendantų. Jei karo lauko teismas dėl karo padėties sąlygų negali funkcionuoti prie karo komendanto, karo lauko teismas steigiamas toje teritorijoje veikiančiame ar dislokuotame kariniame dalinyje prie dalinio vado.

Karo lauko teismo pirmininką ir teisėjus skiria karo komendantas arba karinio dalinio vadas. Asmenims, skiriamiems teisėjais, netaikomi reikalavimai, Teismų įstatymo (1994, nauja redakcija 2002) nustatyti bendrosios kompetencijos teismų teisėjams: karo lauko teismo teisėju gali būti paskirtas bet kuris asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, o jei nėra galimybės skirti tokio išsilavinimo asmenų – teisėjais gali būti skiriami kitokį aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Už karo lauko teismo darbą atsakingas pirmininkas (įstatymas nustato, kad juo turėtų būti skiriamas civilis).

Karo lauko teismas prie karo komendanto nagrinėja sunkių ar labai sunkių nusikaltimų baudžiamąsias bylas. Tokiais atvejais karo lauko teismą sudaro trys teisėjai. Kitų nusikalstamų veikų baudžiamąsias bylas nagrinėja vienas teisėjas. Karo lauko teismui suteikiama teisė baudžiamąsias bylas nagrinėti supaprastinta tvarka nesprendžiant su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų ir užtikrinti teisiamojo gynėjo dalyvavimą tik Baudžiamojo proceso kodekse (2002, įsigaliojo 2003) nustatytais būtinais atvejais. Be to, jei nėra advokato, gynėju gali būti bet kuris asmuo, turintis teisinį išsilavinimą. Jei esant karo padėčiai bendrosios kompetencijos teismai neveikia, karo lauko teismas nagrinėja ir kitas baudžiamąsias bylas. Civilinių bylų karo lauko teismas nenagrinėja. Karo lauko teismo nuosprendis gali būti per 14 dienų skundžiamas tik kasacine tvarka Lietuvos Respublikos Aukščiausiajam Teismui.

607