kãro nusikaltmai (tarptautinėje teisėje), ginkluoto konflikto (karo) teisės normų, įtvirtintų tarptautiniuose dokumentuose, pažeidimai, padaromi ginkluoto konflikto (karo) ar okupacijos metu. Už karo nusikaltimus numatyta nacionalinė ir (arba) tarptautinė fizinio asmens baudžiamoji atsakomybė.
Karo nusikaltimų sąvoka ir jų rūšys įtvirtintos įvairiuose tarptautinės teisės šaltiniuose: prie 1945 Londono susitarimo pridėtuose Tarptautinio karinio tribunolo (Niurnbergo) įstatuose, 1949 Ženevos konvencijose dėl karo aukų apsaugos ir jų I papildomame protokole, 1993 Tarptautinio tribunolo asmenims, kaltinamiems sunkiais humanitarinės teisės pažeidimais buvusios Jugoslavijos teritorijoje, statute, 1994 Tarptautinio tribunolo asmenims, atsakingiems už genocidą ir kitus sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus Ruandos teritorijoje, statute, 1998 Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statute ir kitur.
Karo nusikaltimai skirstomi į keletą grupių. Pagal 1949 Ženevos konvencijas dėl karo aukų apsaugos ir jų I papildomą protokolą, sunkūs Ženevos konvencijų pažeidimai tarptautinio ginkluoto konflikto metu – žudymas, smurtas, įkaitų ėmimas, kitokia prievarta prieš Ženevos konvencijų saugomus asmenis: sužeistuosius, ligonius, išsigelbėjusius iš sudužusių laivų, kitus hors de combat (išėjusius iš rikiuotės ir nesipriešinančius) asmenis, civilius (netarnaujančius kariuomenėje ar policijoje asmenis), medicininį, religinį personalą, karo belaisvius, t. p. civilinių objektų, neapsaugotų vietovių, demilitarizuotų zonų, aiškiai atpažįstamų kultūros paveldo objektų puolimas, okupuotų teritorijų gyventojų deportavimas ar savų gyventojų perkėlimas į okupuotas teritorijas, tyčinis humanitarinę pagalbą teikiančių pareigūnų užpuolimas, pastatų, medžiagų, medicinos įstaigų, transporto priemonių ir personalo, pagal tarptautinę teisę naudojančių Ženevos konvencijose nustatytas skiriamasias emblemas, užpuolimas ir kita. Kiti sunkūs tarptautinės teisės nustatytų tarptautinių ginkluotų konfliktų įstatymų ir papročių pažeidimai daugiau susiję su neteisėtų ginkluotos kovos priemonių ir metodų naudojimu (naudojimas ginklų, šaudmenų ir medžiagų bei kariavimo būdų, kurie sužaloja labiau nei įprasta ginkluotė, sukelia kančias arba veikia nesirinktinai, nuodingųjų medžiagų ar užnuodytų ginklų naudojimas, troškiųjų, nuodingųjų ar kitokių dujų ir kitų panašiai veikiančių skysčių, medžiagų ar užtaisų naudojimas, tyčinis civilių vertimas badauti kaip kariavimo būdas, jaunesnių kaip 15 m. vaikų ėmimas arba verbavimas į nacionalines ginkluotąsias pajėgas arba jų naudojimas karo veiksmuose ir kita).
Karo nusikaltimai gali būti susiję ir su netarptautiniu ginkluotu konfliktu – tai žudymas, smurtas, įkaitų ėmimas ir kitokia prievarta prieš asmenis, aktyviai nedalyvaujančius ginkluotame konflikte, įskaitant ir sudėjusiuosius ginklus ar išėjusiuosius iš rikiuotės, t. p. civilių puolimas, tyčinis humanitarinę pagalbą teikiančių pareigūnų užpuolimas, pastatų, medžiagų, medicinos įstaigų, transporto priemonių ir personalo, pagal tarptautinę teisę naudojančių Ženevos konvencijose nustatytas skiriamąsias emblemas, užpuolimas ir kita. Karo nusikaltimų subjektai (asmenys, galintys būti patraukti atsakomybėn už šį nusikaltimą) yra kombatantai, kuriems tiesiogiai taikomos ginkluoto konflikto teisės normos, t. p. valstybės vadovai ar pareigūnai (pvz., jei karo vadams politinė vadovybė įsako vykdyti karo nusikaltimus) ir bet kuris fizinis asmuo (pvz., civilis, žudęs sužeistus priešo kareivius). Nukentėjusieji nuo karo nusikaltimų dažniausiai yra priešo valstybės ar kitos konflikto šalies piliečiai, bet jais gali būti ir tarptautinių humanitarinių organizacijų darbuotojai, žurnalistai, trečiųjų valstybių piliečiai, t. p. tos pačios valstybės piliečiai, jei vyksta netarptautinis ginkluotas konfliktas.
Kiekviena valstybė konvencijų dalyvė privalo savo baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti atsakomybę už karo nusikaltimus, ypač už sunkius Ženevos konvencijų pažeidimus, o asmenis, padariusius sunkius Ženevos konvencijų pažeidimus, arba patraukti atsakomybėn, arba išduoti prašančiai šaliai. Pagal 1968 Konvenciją dėl senaties termino netaikymo už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, netaikoma senatis dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už sunkius Ženevos konvencijų pažeidimus. Pagal tarptautinės baudžiamosios teisės principus valstybių baudžiamieji įstatymai turi grįžtamąją galią (valstybės baudžiamąją atsakomybę už karo nusikaltimus gali nustatyti ir vėliau, nei buvo padarytas toks nusikaltimas). Ženevos konvencijos laikomos tarptautinės paprotinės teisės sudedamąja dalimi, todėl asmenis, padariusius sunkius Ženevos konvencijų pažeidimus, gali teisti bet kuri valstybė konvencijų dalyvė. Dėl kitų karo nusikaltimų rūšių tokių griežtų taisyklių nėra ir jų baudžiamasis persekiojimas priklauso nuo to, kokias tarptautines sutartis yra pasirašiusi valstybė. Karo nusikaltimus padariusius asmenis gali teisti tarptautiniai karo tribunolai arba Tarptautinis baudžiamasis teismas, kurių statutuose numatyta atsakomybė už šiuos nusikaltimus.
Karo nusikaltimai Lietuvoje
Lietuvoje karo nusikaltimais laikomos tyčinės, pavojingos veikos, padarytos tarptautinio ginkluoto konflikto (karo), okupacijos ar aneksijos metu, pažeidžiančios visuotinai pripažintas kariavimo taisykles ir papročius, įskaitant elgesio su tarptautinės teisės saugomais asmenimis taisykles. Karo nusikaltimai nustatyti Baudžiamajame kodekse (įsigaliojo 2003). Skirstomi į 2 grupes: nusikaltimai prieš tarptautinės teisės saugomus asmenis tarptautinio ginkluoto konflikto, okupacijos ar aneksijos metu; nusikaltimai, susiję su tarptautinio ginkluoto konflikto ginkluotos kovos vedimo priemonėmis ir būdais. Lietuva nėra kriminalizavusi karo nusikaltimų, padarytų netarptautinio ginkluoto konflikto metu. Karo nusikaltimų subjektu gali būti pirmiausia kombatantas – Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis privalomąją (pradinę ar aktyviajame rezerve), profesinę ar savanoriškąją karo tarnybą. Kai kurios nusikaltimų sudėtys numato ir specialiuosius subjektus – asmenis, turinčius teisę duoti įsakymą vykdyti karo veiksmus (pvz., karo vadai, valstybės vadovai ar pareigūnai). Bet kuris fizinis asmuo, tyčia darantis karo nusikaltimus, nesvarbu, ar jis Lietuvos Respublikos pilietis ar ne, gali būti patraukas baudžiamojon atsakomybėn. Karo nusikaltimų subjektui keliami ir bendrieji reikalavimai – jis turi būti sulaukęs 16 m. ir būti pakaltinamas. Karo nusikaltimu laikomas tik tiesiogine tyčia padarytas nusikaltimas. Kai kurie Baudžiamajame kodekse nustatyti karo nusikaltimai turi grįžtamąją galią (už tokius karo nusikaltimus baudžiami asmenys, padarę juos iki Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo).
73