kãro tribunõlai, karniai tribunõlai, specialūs baudžiamieji teismai, steigiami pagal tarptautinės teisės aktus ir dažniausiai nepriklausantys valstybės teismų sistemai. Skirti teisti fizinius asmenis už nusikaltimus žmoniškumui, taikai, karo nusikaltimus, genocidą. Tokie teismai yra viršesni už nacionalinius teismus.
Fizinių asmenų baudžiamoji atsakomybė tarptautinėje teisėje buvo neįmanoma dėl valstybės akto doktrinos, kuri teigė, kad kol asmuo veikia valstybės vardu, jis yra ginamas valstybės suvereniteto ir negali būti laikomas individualiai atsakingu už savo veiksmus. 1919 Versalio taikos sutartyje buvo numatyta įsteigti specialųjį tribunolą, turintį teisti Vokietijos kaizerį Vilhelmą II už nusikaltimus tarptautinei moralei ir sutarčių šventumui, bet teismas neįvyko, nes Nyderlandai atsisakė išduoti buvusį Vokietijos vadovą. 1945 06 08 Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Airijos ir SSRS atstovai pasirašė Londono susitarimą dėl Ašies šalių pagrindinių karo nusikaltėlių teismo, persekiojimo ir nubaudimo. Prie susitarimo vėliau buvo pridėti Niurnbergo karo tribunolo didiesiems karo nusikaltėliams teisti įstatai (Niurnbergo procesas). Šiuose įstatuose pirmą kartą buvo numatytos nusikaltimų 3 kategorijos, už kurias gali teisti tarptautiniai tribunolai (nusikaltimai žmoniškumui, taikai ir karo nusikaltimai), t. p. kai kurie labai svarbūs tarptautinio baudžiamojo teisingumo principai (nuo atsakomybės neatleidžia tai, kad kaltinamasis buvo valstybės vadovas ar pareigūnas; kad kaltinamasis veikė pagal įsakymą; kad valstybės vidaus teisė tokių kaltinamojo veiksmų nelaikė nusikaltimu). Niurnbergo tribunolas nuteisė 11 didžiųjų nacių Vokietijos karo nusikaltėlių. Jo vykdytas teisingumas dažniausiai vertinamas kaip vadinamasis nugalėtojų teisingumas, nes Tribunolas atsisakė nagrinėti antihitlerinės koalicijos sąjungininkų padarytus tarptautinės teisės pažeidimus, bet jo veikla buvo labai svarbi plėtojant tarptautinį baudžiamąjį teisingumą.
1945 buvo sudarytas Niurnbergo tribunolui analogiškas Tokijo tribunolas Tolimųjų Rytų karo nusikaltėliams teisti (Tokijo procesas), bet jis buvo sukurtas ne tarptautinės sutarties pagrindu, o Ramiojo vandenyno karo veiksmų teatro vyriausiojo vado, okupacinės Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios atstovo generolo D. MacArthuro sprendimu. Šis tribunolas nuteisė 23 asmenis, bet jo veikla sulaukė dar daugiau prieštaringų vertinimų nei Niurnbergo tribunolas, nes kai kurie Sąjungininkų įvykdyti veiksmai (pvz., Hirosimos ir Nagasaki atominis bombardavimas, Tokijo subombardavimas) buvo smerkiami ne mažiau nei japonų karo nusikaltėlių padarytos veikos. 1948 Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja pavedė Tarptautinės teisės komisijai išanalizuoti galimybę įsteigti nuolatinį tribunolą – Tarptautinį baudžiamąjį teismą, bet dėl sudėtingų politinių Šaltojo karo aplinkybių šios institucijos steigimo procesas buvo atnaujintas tik 1989; Teismas įkurtas 2002. 20 a. pabaigoje prasidėjus konfliktui buvusioje Jugoslavijoje, JT Saugumo Taryba 1993 priėmė rezoliucijas, pagal kurias buvo įsteigtas Tarptautinis tribunolas asmenims, kaltinamiems sunkiais humanitarinės teisės pažeidimais buvusios Jugoslavijos teritorijoje. Jame 2002 prasidėjo buvusio Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševićiaus teismo procesas. Jugoslavijos tribunolas turėjo didelę reikšmę tarptautinės baudžiamosios teisės plėtrai, ypač stiprinant asmenų apsaugą netarptautinio ginkluoto konflikto metu. Dauguma šiame Tribunole teisiamų asmenų yra nuteisti arba teisiami (Tribunolo veiklą ketinama baigti 2008) už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.
1994 JT Saugumo Tarybos rezoliucija įsteigtas Tarptautinis tribunolas asmenims, atsakingiems už genocidą ir kitus sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus Ruandos teritorijoje, teisti. Ruandoje (didžiausias pasaulyje genocidas po II pasaulinio karo) buvo išžudyta apie 1 mln. tutsių etninės grupės atstovų. Šis tribunolas veikia Arushoje (Tanzanija). Tai pirmasis tarptautinis teismas, priėmęs nuosprendį byloje dėl genocido ir turėjęs didelę reikšmę pavojingiausio nusikaltimo interpretavimo problemoms spręsti. 2002 01 16 sutartimi tarp JT ir Siera Leonės vyriausybės pagal 2000 JT Saugumo Tarybos rezoliuciją buvo įsteigtas Specialusis teismas Siera Leonei, skirtas vykdyti baudžiamąjį persekiojimą asmenų, padariusių sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus šios valstybės teritorijoje nuo 1996 11 30, kai joje prasidėjo pilietinis karas. Visi šie karo tribunolai priskiriami ad hoc rūšiai – jie turi laiko ir erdvės apribotą jurisdikciją, nagrinėja bylas ir gali teisti asmenis, įvykdžiusius nusikaltimus tik tam tikroje valstybėje (teritorijoje) tam tikru istorijos tarpsniu.
Jungtinių Tautų kariniai tribunolai; Tarptautiniai kariniai tribunolai; International Military Tribunals
73