karõliai, vėrinỹs, papuošalas, dėvimas ant kaklo ar krūtinės.
Karoliai gaminami iš kaulo, gintaro, emalio, metalo, stiklo, perlų, koralų. Ankstyviausi yra gintaro, emalio ir stiklo karoliai.
Baltų kraštuose pavienių gintaro karolių būta neolite (trečias tūkstantmetis prieš Kristų), manoma, jie nešioti kaip amuletai (nešiojo ir vyrai), prikabinti prie drabužių, kalavijo, ieties, žirgo aprangos. Emalio ir stiklo karoliai atsirado 1–2 a. po Kr., 1–4 a. plito stiklo karoliai; labiausiai buvo paplitę vienspalviai (dažniausiai tamsiai mėlyni, rečiau – žydri, geltoni, raudoni, violetiniai) apvalūs, rantyti ir kampuoti stiklo karoliai. 9–13 a. būta auksuotų ir sidabruotų karolių. Manoma, karolius nešiojo turtingoji visuomenės dalis. Lietuvos teritorijoje neolito laikotarpiu nešioti vamzdeliniai ir rutuliniai gintaro karoliai (Šventoji, Juodkrantė), 2–3 a. po Kr. atsirado žalvario ir emalio, 2–4 a. – įvairiaspalvių stiklo karolių, įvežtų iš Romos provincijų. Nuo 5 a. plito vietinės gamybos gintarinių karolių ir žalvarinių įvijų vėriniai (Kurmaičių kapinynas ir Lazdininkų kapinynas). 5–7 a. nešiota stiklo ir gintaro karolių bei žalvarinių įvijų apvaras. 8–13 a. puoštasi pavieniais karoliais ir jų vėriniais. Karoliais puošta ir galvos danga; iš smulkių karoliukų daryti apgalviai (dažniausiai penkios eilės stiklo karoliukų, suvertų ant plonų žalvario vielučių).
karoliai (rekonstrukcijų piešiniai): a – žalvarinių įvijų, daugiakampių ir mėlyno stiklo (9–10 a., pirmasis Kiauleikių kapinynas), b – emalio ir žalvario su žalvariniais kabučiais (2 a. pabaiga, Sargėnų kapinynas), c – stiklo ir emalio (11–12 a., Švėkšna)
Rytų Lietuvoje gaminta tuščiavidurių iš žalvarinės įvijos susuktų dvigubo kūgio formos karoliukų. Karoliukais buvo puošiamos kepurėlės, juostų kutai, nuometų ir drabužių pakraščiai. 9–14 a. buvo paplitę stikliniai sidabruoti ir auksuoti karoliai iš Rusios miestų, sraigių kriauklelių – iš Indijos. 13–14 a. pradėta gaminti ir sidabrinius karolius (Kretingos lobis ir Stakliškių lobis). Labiausiai karoliai buvo paplitę prie tranzitinių prekybos kelių – Baltijos pajūryje, palei Miniją, Jūrą, Nevėžį, Nemuną. 8–10 a. karoliai į Lietuvą pateko iš Artimųjų Rytų, 11–13 a. – iš Rusios miestų (Naugardo, Smolensko, Polocko, Kijevo). Viduramžiais didikės puošėsi perlų, koralų, brangiųjų metalų, valstietės – stiklo ir gintaro karoliais.
karoliai (dailininkas Vytautas Paukštys, medis, sidabras, 2004)
19–20 a. nešiota gintariniai, metaliniai, stiklo, koralų karoliai, kai kada kelios eilės, pynės, karolių apykaklės. Karolius iš gintaro, medžio, metalo, keramikos kuria liaudies meistrai ir dailininkai, iš brangiųjų metalų – juvelyrai; karolių įvežama iš kitų šalių.
2271