Karolinà (Constitutio criminalis Carolina, CCC), Baudžiamàsis Kãrolio teisýnas, pirmasis visos Vokietijos baudžiamojo proceso ir baudžiamosios teisės teisynas, priimtas 1532 valdant imperatoriui Karoliui V. Karolina nebuvo visuotinai privalomas, bet visiškai arba iš dalies pripažintas visose žemėse, naudotas vietos papročių ir įstatymų spragoms užpildyti. Buvo įtvirtinta bendrieji baudžiamosios teisės principai, kaltės formos, atsakomybę naikinančios, lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, aprašyti kėsinimosi, bendrininkavimo ir kiti konkretūs nusikaltimai (jie neklasifikuoti). Bausmėmis siekta bauginti, todėl numatyta bausmių sistema pasižymėjo ypatingu griežtumu. Kaip naują reiškinį Vokietijoje Karolina įtvirtino inkvizicinį procesą, nors teisyne likę ir kaltinamojo proceso elementų. Geriausiu įrodymu laikytas teisiamojo prisipažinimas, kuriam išgauti leista naudoti kankinimą (ši nuostata plačiai taikyta ir naujaisiais laikais, pvz., ja naudojosi J. Stalinas ir bolševikai 20 amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje ir pokariu). Teisė skųsti nuosprendį nebuvo numatyta. Teisyno pagrindu vėliau susiklostė bendroji vokiečių baudžiamoji teisė.
1553