Praniauskáitė Karolina, tikr. Karolina Ona 1828 01 18Padurbinys (prie Telšių) 1859 05 26Utena, lietuvių poetė, vertėja. Rašė lenkų kalba. Pirmoji moteris, minima lietuvių literatūros istorijoje. Mokėsi namuose. Bendravo su A. Baranausku, skatino jį kurti gimtąja kalba. Garsėjo eiliuotomis improvizacijomis. Apie ją, kaip Žemaitijos fenomeną, rašė to laikotarpio lenkų spauda. Parašė poemą Žemaičių Didžiosios Kalvarijos atlaidai (Festyna Wielkiej Kalwaryi na Żmudzi 1856) ir eilėraščių (rinkinys Dainelės / Piosneczki 1858). Išvertė J. I. Kraszewskio Vitolio raudos fragmentą – pasaką Žalčio motė (išleista L. Ivinskio Kalendoriuje 1859, knygoje Eglė žalčių karalienė. Variantai grožinėje literatūroje 2013). Eilėraščių, skirtų A. Baranauskui, išspausdinta knygoje Poetiniai dialogai (2013).
K. Praniauskaitės eilėraštis Jaunajam poetui (Do młodego Poety) leidinyje Gazeta Warszawska (1856, nr. 203, p. 6)
Karolina Anna Proniewska; -Proniewska
L: R. Griškaitė, T. Andriukonis Karolina Praniauskaitė: „Do młodego Poety“ („Jaunajam Poetui“). Eilėraščio istorija / Archivum Lithuanicum nr. 15 2013.
2271