Karolingai

Karolingų renesanso laikų Germigny-des-Pres bažnyčia (Centro-Luaros slėnio regionas)

Karolngai (lot. Carolingi, pranc. Carolingiens, vok. Karolinger), 8–10 a. frankų valdovų dinastija. Įkūrėju laikomas Austrazijos didikas Pipinas Vyresnysis. Pirmieji Karolingai buvo įtakingi Merovingų dinastijos frankų karalių majordomai. Dinastijos pavadinimas kilo nuo majordomo Karolio Martelio, kuris 732 sumušė maurus Poitiers mūšyje ir tapo faktiniu visų frankų valdovu. Karolio Martelio sūnūs Karlomanas ir Pipinas Trumpasis pasidalijo tėvo palikimą. 747 Karlomanui atsisakius valdžios Pipinas Trumpasis liko vienintelis valdovas. Remiamas didikų ir popiežiaus Zacharijo 751 jis nuvertė paskutinį Merovingą Childeriką III ir tapo frankų karaliumi.

Pipino Trumpojo sūnus Karolis Didysis 768 tapo frankų karaliumi, 800 popiežius Leonas III jį karūnavo imperatoriumi. Pagal 843 Verdeno sutartį Karolio Didžiojo trys sūnūs imperiją pasidalijo. Vakarinę dalį (dabartinę Prancūzija) Karolingai valdė iki 987, kai juos pakeitė Kapetingai. Vidurinę dalį (Lotaringijos karalystė, apimanti Šiaurės Italiją) Karolingų atšaka valdė iki 870; Meersseno sutartimi ši dalis buvo padalyta smulkiau. Rytinę dalį (ji sudarė vadinamosios Šventosios Romos imperijos branduolį) Karolingai valdė iki 911. Čia juos pakeitusi Saksų dinastija save kildino iš Karolingų.

Karolio Didžiojo pastatydintos Aacheno katedros koplyčia (793–apie 800, statytojas Odas Mecietis)

2271

1

*imperatorius