Karolingų Bažnyčios reforma

Karolngų Bažnýčios refòrma, Bažnyčios organizacinė reforma Frankų valstybėje. Vyko apie 740–840; pradėta valdant Karoliui Didžiajam. Inicijavo benediktinų misionierius Bonifacas II. Buvo atgaivinta arkivyskupo institucija, įvesta metropolinė Bažnyčios organizacija, kasmetiniai sinodai, sustiprinta vyskupų jurisdikcija. Vienuolynuose įdiegta Benedikto regula (813–817 išplito visoje Karolingų imperijoje). Įvestas privalomas kunigų švietimas, tuo tikslu pertvarkyta švietimo sistema (Karolingų renesansas). Sudaryti Bažnyčios nuostatai, kuriais apribotos nuosavųjų bažnyčių kunigų teisės, nustatytas minimalaus bažnyčios inventoriaus dydis, sureguliuoti finansiniai reikalai (suteikta teisė rinkti dešimtinę), įpareigota kunigais įšventintiems baudžiauninkams duoti laisvę. Reformuota liturgija: gališkoji pakeista lotyniškąja, naujai parengtos liturginės knygos, peržiūrėti Šv. Rašto lotyniški tekstai. Reformuotos misijos. Karolingų Bažnyčios reforma įtvirtino popiežiaus valdžios viršenybę prieš pasaulietinę.