Karolngų renesánso architektūrà ir dail
Evangelistas Morkus (miniatiūra, apie 800, Triero miesto biblioteka)
taurė (auksas, apie 780, Kremsmünsterio abatijos lobynas, prie Linzo)
Architektūrai ir dailei būdinga vėlyvosios antikos, Bizantijos, keltų, germanų meno tradicijų derinys. Iš akmens blokų statyta centriškojo plano bazilikos, baptisterijos, halinės bažnyčios ir koplyčios, senovės romėnų pavyzdžiu – įtvirtintos rezidencijos su kolonadų juosiamu vidiniu kiemu. Atsirado bazilikų su transeptu ir bokštu virš kryžmos (rytinėje dalyje) bei skersiniu priestatu – vestverku. Pastatų vidus puoštas freskomis, mozaikomis, jose taikyta geometrinė kompozicija, ankstyvosios krikščionybės ikonografija. Suklestėjo miniatiūrų tapyba (ypač Metze, Triere, Reimse, Tours’e). Plėtota dramblio kaulo drožyba, emaliavimas, knygrišystė.
Lorscho vienuolyno vartų pastatas (apie 800)
Žymiausi išlikę Karolingų renesanso meno paminklai: Aacheno katedros koplyčia (793–apie 800, statytojas Odas Mecietis, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1987), Lorscho vienuolyno vartų pastatas (prie Wormso, apie 800, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1991); taip pat Godescalco evangelijos (783), Dagulfo psalmyno (apie 790), Šv. Emeramo Codex aureus (apie 870) miniatiūros. Karolingų renesanso laikotarpis vadinamas pirmuoju renesansu, davusiu pradžią ankstyvosios scholastikos filosofijai. Karolingų renesanso kultūros atgaivinta klasikinė antikos literatūra ir mokslo sistema padėjo formuotis imperijos naujiems valdančiųjų sluoksniams, tai yra pasauliečių aristokratų ir dvasininkų, menas turėjo įtakos tolesnei prancūzų, vokiečių, italų dailės ir architektūros raidai.
2161
Karolingų renesansas