Karolinų salos

Karolnų sãlos (Caroline Islands), Kãrolio sãlos, salynas Ramiojo vandenyno vakaruose, Mikronezijoje. Priklauso Mikronezijos Federacinėms Valstijoms ir Palau Respublikai. Susideda iš 936 vulkaninių ir koralinių salų. Bendras plotas 1295 km². Apie 135 000 gyventojų.

Didžiausios salos: Babelthuapo (plotas 397 km², priklauso Palau), Pohnpei (334 km²), Kusaie, arba Kusrae (110 km²), Truko, arba Chuuko (100 km²), Yapo sala, Ulithi atolas (Mikronezijos Federacinės Valstijos). Salas supa koralų rifai. Paviršiaus didžiausias aukštis 791 metras.

Klimatas jūrinis ekvatorinis ir subekvatorinis. Kritulių iškrinta 2200–4500 mm per metus, Kusaiės salos kalnuose iki 6000 milimetrų. Vidutinė temperatūra 26–28 °C. Dažni taifūnai, ypač birželį–lapkritį.

Vulkaninėse salose auga drėgnieji atogrąžų miškai, atoluose – kokosai. Auginama cukranendrės, batatai, kokosai, pipirai, kakavmedžiai.

Kasama boksitai, vario, geležies rūda, fosfatai. Žvejyba. Turizmas.

1528 salas atrado A. Saavedra (Ispanija).

1765

Istorija

Pagal archeologinius duomenis sprendžiama, kad salos apgyventos 2 a. pr. Kr., manoma, kad 7 a. turėjo prekybinių ryšių su Kinija. 16 a. pradžioje salas atradę Ispanijos jūrininkai jas pavadino karaliaus Karolio I garbei. Ispanija Karolinų salas kolonizavo tik 19 a. antroje pusėje, 1898 pardavė Vokietijai. 1914 salas užgrobė Japonija, kuri nuo 1919 jas valdė pagal Tautų Sąjungos mandatą. Per II pasaulinį karą Jungtinių Amerikos Valstijų aviacija bombardavo kai kuriose salose įrengtus japonų įtvirtinimus. 1947 Karolinų salos perduotos Jungtinių Tautų globai, jas administravo Jungtinės Amerikos Valstijos. 1979 Karolinų salos pasiskelbė Mikronezijos Federacinėmis Valstijomis (išskyrus Palau salas, kurios Palau Respublikos nepriklausomybę paskelbė 1994).