Prozòras Karolis 1759 1841 11 01Choinikai (Gomelio apskr.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas. 1787–88 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stovyklininkas ir Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas. 1791 Gegužės trečiosios konstitucijos šalininkas. Vienas 1794 sukilimo Lietuvoje ir Voluinėje organizatorių. Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos narys. Nuo 1794 07 18 T. A. B. Kosciuškos įgaliotasis komisaras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Sukilimui pralaimėjus emigravo, iki 1802 gyveno Venecijoje, Paryžiuje; nuo 1796 priklausė Abiejų Tautų Respublikos kairiųjų emigrantų organizacijai – Lenkijos deputacijai. 1812 Napoleono I sudarytos Lietuvos laikinosios vyriausybės komisijos finansų departamento pirmininkas. Su Prancūzijos kariuomene pasitraukė į Lenkiją, Saksoniją, 1814 grįžo į Lietuvą. Buvo kaltinamas ryšiais su Rusijos dekabristų sukilimu (1825 12), todėl 1826–29 Rusijos valdžios kalintas.
Karolio Prozoro portretas (iš knygos Mariano Dubiecki Karol Prozor oboźny W. W. Ks. Litew.: Przyczynek do dziejów Powstania Kościuszkowskiego, išleista 1897 Krokuvoje; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Šventojo Stanislovo ordinas (1785), Baltojo Erelio ordinas, Garbės legiono ordinas (1812, Prancūzija).
1777