Karolis Reisonas

Karolis Reisonas (apie 1930 nuotrauka)

Resonas Karolis (latviškai Kārlis Reisons) 1894 04 26Pabažė (Latvija) 1981 07 17Adelaidė, Lietuvos ir Australijos inžinierius, architektas. Latvis. 1920 baigė Imperatoriaus Nikolajaus I civilinių inžinierių institutą Sankt Peterburge. 1922–30 Šiaulių, 1930–38 Kauno, 1940–44 Panevėžio miesto inžinierius ir Statybos skyriaus vedėjas. 1927 įkūrė Šiaulių amatų mokyklą, 1928–30 jos vedėjas. 1930–38 ir Žemės ūkio rūmų Kaune Statybos skyriaus vedėjas. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1949 gyveno Australijoje, dirbo architektu.

Projektai

K. Reisonas. Žemės bankas Kaune (1935, dabar Kauno technologijos universiteto centriniai rūmai)

Pagal jo projektus pastatyta: Šiauliuose – Venclauskių namas (1927, dabar Aušros muziejaus padalinys), V. Kudirkos mokykla Dvaro gatvėje (1930), Žuvusiųjų kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės paminklas (1931), Tauragėje – Šaulių namai (su inžinieriumi V. Rimgaila) ir ligoninė (abu 1933); ligoninė Jurbarke, komercijos mokykla Pasvalyje (abi 1934), Klaipėdoje – Lietūkio sandėliai (1937), bendrovės Maistas šaldytuvai (1939). Daugiausia pastatų suprojektavo Kaune: kino teatras Forum Laisvės alėjoje (su inžinieriumi J. Gumeniuku, dabar jame veikia klubas), Lietūkio rūmai (dabar Kooperacijos kolegija, abu 1930), Žemės ūkio rūmai (1932), Kunigų seminarijos rektoratas (1934), Žemės bankas (1935, dabar Kauno technologijos universiteto centriniai rūmai), Arkivyskupo ir metropolito rūmai (1939), Šv. Vincento Pauliečio draugijos senelių prieglauda (1939, dabar ligonių kasa), evangelikų reformatų bažnyčia (1940).

K. Reisonas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai (su architektais V. Dubeneckiu, K. Krikščiukaičiu, 1936)

K. Reisonas. Kristaus Prisikėlimo bazilika Kaune (1934–39, nebaigta, 2004 rekonstruota)

Svarbiausias projektas – Kristaus Prisikėlimo bazilika (1934–39, nebaigta, 2004 rekonstruota). Dalyvavo projektuojant Pienocentro rūmus (1934, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis; dabar Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas), Vytauto Didžiojo karo muziejų (1931–36, architektas V. Dubeneckis, inžinierius K. Krikščiukaitis, restauruoti 2016; abu Kaune).

Karolis Reisonas (apie 1930 nuotrauka)

Knygos

Parašė vadovėlius Žemės ūkio statyba (1926), Molio statyba (1928).

Atminimo įamžinimas

1994 atidengta paminklinė lenta (skulptorius L. V. Strioga, architektas A. A. Jakučiūnas) ant namo Kaune, Vytauto prospektas 43, kuriame gyveno K. Reisonas. 2007 jo vardu pavadinta gatvė Romainiuose. Apie K. Reisoną sukurtas dokumentinis filmas Laikinosios sostinės fenomenas. Architektas Karolis Reisonas (2020, režisierius Justinas Lingys).

2458