Karolis Ripinskis
Ripnskis Karolis 1809 11 05Ažėnai (prie Dūkšto) 1892 08 09Vilnius, Lietuvos grafikas, tapytojas. 1825–1831 studijavo Vilniaus universitete (pas J. Rustemą). Gyveno Vilniuje, vertėsi privačiomis piešimo pamokomis.
K. Ripinskis. Prof. L. Borovskio portretas (litografija, 1837, Lietuvos nacionalinis muziejus)
Litografavo didelio formato reprezentacinius visuomenės veikėjų ir valdininkų portretus: J. Rustemo, M. Bobrowskio, A. B. Klongevičiaus (visi 1833), A. Abichto (1835), J. I. Kraszewskio (1836), A. Fijałkowskio (1838); jiems būdinga tiksliai perteikti veido bruožai, rami psichologinė būsena, pabrėžtas asmenybės reikšmingumas, didingumas. kituose portretuose (T. Kuczkowskio, 1835, F. Rimkevičiaus, 1836, L. Borovskio, 1837, J. Skidelio, 1838) ryški romantinė, lyrinė asmenybės interpretacija. Su kitais iliustravo M. Balinskio veikalą Vilniaus miesto istorija (Historya miasta Wilna 2 t. 1836–1837). Kai kurie K. Ripinskio kūriniai (Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios freskų piešiniai, litografuoti 1848, S. B. Jundzilo portretas, 1850, J. Tiškevičiaus antkapio vaizdas, 1851) atspausdinti J. K. Vilčinskio Vilniaus albume. Sukūrė I. Chodzkos portretą jo knygoje Lietuviškos legendos (Podania Litewskie 1852).
Nutapė (dažnai miniatiūrinių) portretų (Moteris juodais drabužiais 1857, J. Zažeckio, 1874, J. Barščiausko, I. Monkevičiaus), peizažų (Trakų pilis), religinės tematikos kompozicijų Vilniaus Bernardinų ir Bonifratrų, Tytuvėnų, Traupio, Debeikių (abi dabartinėje Anykščių rj. savivaldybėje) bažnyčioms. Sukūrė estampų, jiems būdinga romantinis tikrovės interpretavimas, raiškus piešinys, subtili šviesokaitos gradacija.
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
2704