Karolio Stanislovo Radvilos portretas (aliejus, 18 a., nežinomas dailininkas, Voluinės kraštotyros muziejus Lucke)
Radvilà Karolis Stanislovas 1669 11 27Krokuva 1719 08 02Biała (dabar Biała Podlaska), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas. Mykolo Kazimiero Radvilos (1635–80) ir Kotrynos Sobieskytės sūnus, Jeronimo Florijono Radvilos, Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės tėvas. Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Sobieskio seserėnas. Nuo 1689 valdė Nesvyžiaus ir Olykos (Voluinės sr.) ordinacijas. 1686–89 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės arklidininkas, 1690–98 pakancleris, 1694 Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo maršalka, nuo 1699 didysis kancleris. Rėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikams Sapiegoms priešišką grupuotę, buvo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Augusto II šalininkas. Šiaurės karo pradžioje (Abiejų Tautų Respublikos valdovu 1704–09 esant Stanislovui Leščinskiui) K. S. Radvila parėmė naująjį valdovą ir jį iškėlusius okupantus švedus.
Siekė šalyje sumažinti netvarką, susijusią su valdovų elekcija ir diduomenės kivirčais. Pasirašė Lietuvos ir Lenkijos teisių sulyginimo aktą (1697).
Daugiausia gyveno Białoje; čia 1690 įkurdino bazilijonus. K. S. Radvilos žmona Ona Kotryna Sanguškaitė Białoje išplėtė manufaktūros įmonę (gaminti veidrodžiai ir kiti stikliniai, akmens dirbiniai, keramika, austi gobelenai ir juostos).
415