Radvilà Karolis Stanislovas 1734 02 27Nesvyžius 1790 11 22Biała (dabar Biała Podlaska), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valstybės ir karo veikėjas. Iš kunigaikščių evangelikų reformatų Radvilų giminės Nesvyžiaus šakos. Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės ir lenkų dramaturgės Pranciškos Uršulės Radvilienės (Višnioveckaitės) sūnus. Kaip ir tėvas, valdė Nesvyžiaus bei Olykos (Voluinės sr.) ordinacijas. Veiklą pradėjo krinkant ATR, jai stiprią įtaką darant Rusijos imperijai. 1752–61 LDK taurininkas ir kardininkas. 1762–64 ir 1768–90 Vilniaus vaivada. Per ATR valdovo rinkimus ir vėliau buvo įtakingų didikų Čartoriskių politinės grupuotės (Familija) ir jos kandidato, remiamo Rusijos, Stanislovo Augusto Poniatovskio (valdė 1764–95) priešininkas.
Kunigaikštis Karolis Radvila, vadintas Mielasis Pone (aliejus, 19 a. pirma pusė, nežinomas dailininkas, Varšuvos nacionalinis muziejus)
Kai 1764 Rusijos kariuomenė apsupo konvokacinį Seimą Varšuvoje, K. S. Radvila išvyko į LDK kovoti su Rusijos daliniais; ties Slanimu buvo sumuštas. Pasitraukė į Turkijos valdomą Moldaviją, iš čia iškeliavo į Vengriją, Saksoniją ir Italiją. Jo dvarai buvo konfiskuoti, neteko valstybinių pareigų. Palaikė ryšius su Rusijos ambasadoriumi ATR (Varšuvoje) N. Repninu.
1767 kuriantis ATR didikų ir bajorų ginkluotai politinei sąjungai Radomo konfederacijai (1767–68; kovojo su reformų šalininkais, įtaką jai darė Rusija) K. S. Radvila (kitaip nei reformas pradėję ATR valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis ir Čartoriskiai) grįžo iš užsienio ir tapo konfederacijos svarbiausiu vadovu. Atgavo Vilniaus vaivados pareigas ir dvarus. Radomo konfederacijai tapus Rusijos politiniu įrankiu kištis į ATR vidaus reikalus, K. S. Radvila, kaip bajorų auksinės laisvės šalininkas, prisidėjo prie antirusiškos Baro konfederacijos (1768–72), tapo Lietuvos konfederatų generaliniu maršalka. 1769 10 Rusijos kariuomenė prie Nesvyžiaus sumušė K. S. Radvilos pajėgas. Jis kreipėsi pagalbos į Prūsiją ir emigravo į užsienį: Turkiją, Vengriją, Saksoniją, Bavariją ir Italiją. 1777 (ar 1779) grįžęs susitaikė su ATR valdovu. Per Ketverių metų seimą (1788–92) vėl suartėjo su ATR valdovui ir reformoms priešiška Lenkijos didžiojo etmono grupuote. Nesvyžiuje įkūrė kadetų mokyklą. Dėl nuolat vartoto kreipimosi į kitus Mielasis Pone (lenk. Panie Kochanku) K. S. Radvila buvo pramintas tuo kreipiniu. Išgarsėjo palaidu gyvenimu (lėbavimu, išlaidavimu), dėl to buvo mėgstamas LDK smulkiųjų bajorų.
K. S. Radvilos universalas, kviečiantis jungtis prie Radomo konfederacijos (po 1767 07 06; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Gausią K. S. Radvilos korespondenciją spaudai parengė Jerzy Mycielskis (Kunigaikštis „Mielasis Pone“ asmeninės korespondencijos šviesoje / Książe „Panie Kochanku“ w świetle własnej korespondencji 21898) ir Ernestas Łunińskis (Karolio Stanislovo Radvilos „Mielasis Pone“ laiškai / Listy księcia Karola Stanisława „Panie Kochanku“ 1906).
L: D. Sidorski „Panie Kochanku“ Katowice 1987; H. Rzewuski Pamiątki Soplicy Wrocław 2004.
415
-Mielasis Pone; -Panie Kochanku