Karos jūra

Kãros jra (Карское море, Karskoje more), Arkties vandenyno pakraštinė šelfinė jūra prie Rusijos krantų, tarp Naujosios Žemės, Prano Juozapo Žemės, Šiaurės Žemės salų, Taimyro pusiasalio ir Vakarų Sibiro. Plotas 883 000 km², didžiausias gylis 620 m, dažniausias 30–100 m, vidutinis 111 metrų. Karos Vartų, Jugros sąsiauris ir Matočkin Šaro sąsiauriai jungia Karos jūrą su Barentso jūra, Šokalskio sąsiauris ir Vilkickio sąsiauris – su Laptevų jūra. Didžiausios įlankos: Baidaratos, Obės įlanka, Gydano, Jenisiejaus įlanka, Piasinos. Didžiausios salos: Baltoji sala, Elnių, Sibiriakovo sala, Šokalskio; salynai: Arkties Instituto, Nordenskiöldo salynas. Į Karos jūrą įteka: Kara, Obė, Nadymas, Puras, Tazas, Jenisiejus, Piasina, Taimyra.

Karos jūros pietvakariuose yra Naujosios Žemės dubuma (didžiausias gylis 433 m), šiaurėje – 2 tektoninės kilmės povandeniniai loviai: Šventosios Onos (didžiausias gylis 620 m) ir Voronino (daugiau kaip 300 m); lovius skiria Centrinė Karos aukštuma. Karos jūros pietinė dalis – nugrimzdusios Vakarų Sibiro plokštės tąsa; joje yra Jenisiejaus, Obės, kitų upių paleofragmentų. Dugno nuosėdos: šiaurėje karbonatinės ir terigeninės, pietuose akumuliacinės. Yra naftos ir gamtinių dujų. Paviršinį Karos jūros vandens sluoksnį iki 100 m gylio sudaro arktinis vanduo, giliau – per Barentso jūrą atplūstantis Atlanto vandenyno vanduo. Vandens cirkuliacija cikloninė. Paviršiaus vandens temperatūra vasarą šiaurėje 0–2°, pietinėje priekrantėje 10° (dėl Barentso jūros vandens prietakos), kitur 4–6 °C. Nuo lapkričio iki liepos jūra užšalusi, vasarą šiaurėje plaukioja ledai. Vandens druskingumas 8–33 ‰. Potvyniai kas pusę paros; aukštis 0,5–0,8 metro. Gausu lašišinių, eršketinių žuvų.

Karos jūra (ledkalnis prie Naujosios Žemės salos)

Per Karos jūrą eina Šiaurės jūrų kelias. Didžiausias uostas Diksonas; jūrų laivai plaukia Jenisiejumi į Dudinkos ir Igarkos uostus.

2403