Karpãtų konveñcija (angl. The Carpathian Convention), Konveñcija dėl Karpãtų aplinkõs apsaugõs ir tvaraũs výstymosi (angl. Framework Convention on the Protection and Sustainable Development of the Carpathians), susitarimas dėl Karpatų aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi. Pasirašyta 2003 05 22 Kijeve, įsigaliojo 2006 01 04. Ši konvencija yra pagrindinė septynių Karpatų šalių – Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Ukrainos, Rumunijos ir Serbijos – tarpvyriausybinio bendradarbiavimo priemonė.
Tikslai, bendradarbiavimas
Pagrindinis Karpatų konvencijos tikslas – vykdyti visapusišką politiką ir gerinti šalių bendradarbiavimą, kad būtų užtikrinta šio regiono apsauga ir tvarus vystymasis, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, stiprinti vietos ekonomikas bei bendruomenes ir apsaugoti gamtos vertybes bei kultūrinį paveldą. Konvencija sukuria galimybę vystyti dialogą tarp visų suinteresuotų šalių – nuo vietos bendruomenių ir įvairių nevyriausybinių organizacijų iki regioninių ir nacionalinių vyriausybių, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų institucijų. Siekiant įgyvendinti Konvenciją ir jos pagrindinius tikslus, plėtojamos skirtingos veiklos kiekvienoje bendradarbiavimo srityje. Šios veiklos apima naujų protokolų kūrimą, strateginės partnerystės su pagrindiniais regiono veikėjais užmezgimą, strateginių projektų ir iniciatyvų įgyvendinimą Karpatuose ir už jų ribų.
Karpatai
Struktūra
Konvencijos Šalių susirinkimas yra pagrindinė sprendimus priimanti institucija. Tai yra Karpatų konvencijos dalis, kurioje yra atstovaujamos visos konvencijos šalys. Eiliniai susirinkimai paprastai vyksta kas trejus metus. Šalių susirinkimas atsakingas už protokolų ir Konvencijos pakeitimų priėmimą ir už pagalbinių Konvencijos organų įsteigimą. Jis nustato politinę kryptį, nusprendžia dėl Konvencijos darbo programos ir biudžeto, prižiūri ir remia Konvencijos bei jos protokolų įgyvendinimą.
Pagalbinės Konvencijos institucijos – Karpatų konvencijos įgyvendinimo komitetas ir teminės darbo grupės. Šių institucijų paskirtis – teikti Šalių susirinkimui techninę informaciją ir patarimus konkrečiais klausimais, susijusiais su Karpatų apsauga ir tvaria plėtra. Sekretoriatas remia įvairių Konvencijos organų darbą, yra atsakingas už Konvencijos darbo programos koordinavimą ir padeda plėtoti bei įgyvendinti projektus. Be to, Sekretoriatas palengvina mokslinius tyrimus, komunikaciją ir keitimąsi informacija, rengia Konvencijos ataskaitas Šalių susirinkimui. Sekretoriatas atstovauja organizacijai plėtojant išorės santykius ir koordinuoja veiklą su kitomis tarptautinėmis institucijomis.
Karpatų saugomų teritorijų tinklas
Pirmasis Šalių susirinkimas 2006 12 įsteigė Karpatų saugomų teritorijų tinklą ir sukūrė Karpatų kalnų saugomų teritorijų sistemą. Jos valdymo komitetą sudaro kiekvienos Konvencijos šalies paskirti centrai. Remia ir plėtoja būtiną veiklą Karpatų konvencijai ir ypač jos biologinės įvairovės protokolui įgyvendinti.
Karpatų pelkių iniciatyva
Įsteigta 2004 02 pasaulinės pelkių dienos proga Slovakijos iniciatyva. Veikia kaip regioninė iniciatyva pagal Ramsaro konvenciją ir kartu yra Karpatų konvencijos darbo dalis. Siekia palengvinti abiejų konvencijų ir jos šalių bendradarbiavimą siekiant išsaugoti ir protingai naudoti pelkes Karpatų regione. Įgyvendinanti institucija yra valdyba, sudaryta iš Karpatų konvencijos šalių deleguotų nacionalinių centrų.
1163