Kárpėnų klintiẽs telkinỹs, eksploatuojamas klinties telkinys Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, 1,5 km į rytus nuo Naujosios Akmenės, Karpėnų kaime. Prognoziniai ištekliai 90 mln. t, bendrieji – daugiau kaip 187 mln. t. (1990).
Kasama permo sistemos viršutinio skyriaus klintis. Klinčių klodas susiformavo prieš 270–250 mln. metų. Klodo storis 3,4–22,4 m (vidutinis storis 13,7 metro). Naudingąjį sluoksnį sudaro smulkių kalcito kristalų pilkos spalvos klintis su organogeninės ir granuliuotos klinties lęšių bei gniutulų tarpsluoksniais. Slūgso po 1,3–9,3 m storio pleistoceno moreninio priemolio ir priesmėlio danga. Naudingųjų iškasenų klodo cheminė sudėtis (%): CaCO3 – 88,07–95,03, MgCO3 – 0,44–3,57, netirpiosios liekanos – 1,11–6,07. Kasama atviruoju būdu. Karpėnų klinčių karjero plotas apie 800 ha (didžiausiais Lietuvoje). Klinčių sluoksniai smulkinami (sprogdinimo darbus vykdo bendrovė Detonas). Dirba milžiniški žingsniuojantys (svoris apie 720 t) ir krovos ekskavatoriai.
Karpėnų klinties telkinys
Klinčių klodus Akmenės apylinkėse 1926 atrado J. Dalinkevičius (šalia Karpėnų karjero pastatytas paminklinis akmuo su bareljefu; autorius tautodailininkas Antanas Adomaitis). 1929 atlikti geologiniai tyrinėjimai.
Nuo 1952 Karpėnų klinties telkinys eksploatuojamas pramoniniu būdu; pradžioje eksploatavo šalia įsikūrusi Akmenės cemento gamykla, 1977 perduotas tuometiniam Naujosios Akmenės gamybiniam kombinatui, nuo 1997 eksploatuoja bendrovė Kalcitas. Iškasama apie 5 mln. t klinties per metus. Klintis daugiausia naudojama cementui gaminti. 21 a. pradžioje apie 181 ha išeksploatuoto karjero teritorijos buvo rekultivuota, dalis – užtvindyta.
Karpėnų karjeras
643
2271