karpinia, meniniai dirbiniai iš popieriaus. Karpomi žirklėmis (popierių sulenkus vieną arba daugiau kartų), kartais pjaustomi peiliu. Karpiniai būna ažūriniai, klijuojami vienspalviai ir daugiaspalviai, aplikacijos.
Istorinė apžvalga
Karpiniai atsirado senovės Kinijoje (seniausi išlikę 4 a. karpiniai), paplito Japonijoje ir Vietname. Naudoti teatre (Pekino operos personažų kaukės), per religines apeigas, dovanoti drauge su šventinėmis vaišėmis, karpiniais puošiant namus siekta apsisaugoti nuo piktų dvasių, prišaukti sėkmę. 16–17 a. Europoje pradėjus gaminti popierių karpiniai paplito Anglijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Vokietijoje. Profesionalūs karpytojai sukurė ypač daug siluetinių portretų (siluetas). Karpinius t. p. kūrė dailininkai H. Matisse’as, P. Picasso, rašytojas H. Chr. Andersenas ir kiti. 19 a. atpigus popieriui pradėjo karpyti ir valstiečiai; jie karpiniais puošė langus, lentynas, nuotakos kampą, kūrė eglutės papuošalus, žaislus.
Karpiniai Lietuvoje
Lietuvoje karpymas paplito nuo 19 a. pabaigos; vyrauja ažūriniai karpiniai. Jiems būdinga geometriniai ornamentai (panašūs į liaudies mezginių, drožinių, margučių raštus) su ritmiškai pasikartojančiais krypučių, dantelių, saulučių, žvaigždučių, snaigių motyvais. Išliko J. Basanavičiaus karpinys Monstrancija, 20 a. antroje pusėje karpinių aplikacijų sukūrė J. Daniliauskienė, N. Jurėnienė ir kiti. Surengta karpinių tarptautinių parodų (1990 ir 1995).
J. Daniliauskienės karpinys Gandrai (1983)