karščiãvimas (febris), apsauginė organizmo termoreguliacijos reakcija. Reiškiasi laikinu šilumos balanso persitvarkymu – kūno temperatūros padidėjimu. Kyla hipotalamo termoreguliacijos centrams reaguojant į pirogenines medžiagas (pirogenus). Dėl patekusių į organizmą egzogeninių pirogeninių medžiagų (pvz., bakterijų) kraujuje atsiranda antrinių (endogeninių) pirogenų. Endogeninius pirogenus gamina granulocitai ir makrofagai, paveikti mikrobinių pirogenų arba aseptinio (neinfekcinio) uždegimo medžiagų. Infekcinio karščiavimo pirogenai yra mikrobų toksinai, jų apykaitos ir irimo medžiagos. Neinfekcinį karščiavimą gali sukelti augalų, gyvūnų ir pramonės nuodai, alergenai, įšvirkšti svetimi baltymai, aseptinis uždegimas, audinių ir navikų nekrozė. Karščiavimą t. p. gali sukelti emocinis stresas. Kūno temperatūrą karščiuojant pakelia fizinės (šilumos atidavimas) ir cheminės (šilumos gamyba) termoreguliacijos mechanizmai. Šilumos gamyba padidėja (raumenų drebulys, suaktyvėja medžiagų apykaita), atidavimas mažėja (periferinių kraujagyslių spazmas, mažėja prakaitavimas). Karščiavimui būdingos 3 stadijos: per pirmąją temperatūra kyla, tuomet šilumos gamyba viršija atidavimą, per antrąją laikosi aukšta temperatūra, tuomet suaktyvėja ir šilumos gamyba, ir atidavimas, per trečiąją temperatūra krinta, šilumos atidavimas viršija gamybą. Pagal temperatūros pakilimo laipsnį skiriama subfebrili temperatūra (37–38 °C), vidutinė (38–39 °C), aukšta (39–41 °C) ir hiperpiretinė (daugiau kaip 41 °C). Karščiuojant pakinta medžiagų apykaita (suaktyvėja baltymų irimas), padažnėja pulsas, kvėpavimas, sutrinka virškinimo organų funkcija, pablogėja apetitas, pakinta centrinės nervų sistemos funkcijos, gali pritemti sąmonė, kilti kliedesiai, haliucinacijos. Karščiuodamas organizmas ginasi nuo infekcijos, nes suaktyvėja antikūnų gamyba, neutrofilų ir makrofagų fagocitinė funkcija, kepenų detoksikuojanti funkcija. Hipofizėje ir antinksčiuose gaminasi daugiau adrenokortikotropinio hormono ir gliukokortikoidų, kurie pasižymi desensibilizuojamuoju ir priešuždegiminiu poveikiu. Todėl dėl infekcinio karščiavimo dirbtinai mažinti subfebrilią ir vidutinę temperatūrą dažniausiai netikslinga. Dėl intoksikacijos ir gyvybiškai svarbių organų pažeidimo, kraujotakos nepakankamumo apsauginės ir prisitaikomosios reakcijos, kurios mobilizuoja organizmą karščiuojant infekcinių ligų atveju, gali būti žalingos. Labai didelis karščiavimas apsunkina įvairių organų veiklą, todėl jį reikia slopinti.
1334