kastas, grãbas, dėžė, kurioje šarvojamas ir laidojamas mirusysis. Yra mediniai ir metaliniai karstai. Dažniausiai laidojama mediniuose karstuose. Jie dažniausiai būna šešiabriauniai, uždengiami dangčiu, su puošniomis rankenėlėmis šonuose, dažyti įvairiomis spalvomis (balta, rusva, ruda, raudonmedžio). Metaliniai (cinkuoti, sandariai užlituoti) karstai naudojami mirusiesiems gabenti lėktuvais ir traukiniais; jie dedami į medinį karstą ir hermetiškai uždaromi.
Ankstyviausi karstai pradėti naudoti neolite, daryti iš akmens ir medžio. Europoje eneolito laikotarpiu (penktas–ketvirtas tūkstantmetis prieš Kristų) ėmė plisti akmeniniai laidojimo įrenginiai (akmeninės dėžės). Bronzos amžiuje imta laidoti ir iš medžio skobtuose ar iš skeltų lentų darytuose karstuose; Danijoje rastas antro tūkstantmečio prieš Kristų kapas, kuriame mirusysis palaidotas iš medžio skobtame karste. Senovės Egipte, antikinėje Graikijoje, Romoje kilmingieji laidoti sarkofaguose.
LIETUVOJE nuo 1–3 a. naudoti iš ąžuolo ar pušies skobti karstai; buvo 2–3 m ilgio ir 0,5–2,0 m pločio. Tokiuose karstuose laidota iki 18 a.; juose laidoti nedeginti ir sudeginti mirusieji. Nuo 17 a. ėmė plisti skeltų lentų (iš ąžuolo, pušies ar eglės) keturbriauniai, stačiakampiai, sukalti medinėmis vinimis, iš viršaus uždengti ištisine lenta, vėliau su antvožu karstai. Didikai (16–17 a.) laidoti puošniuose metaliniuose karstuose (sarkofaguose). 19 a. Vakarų Lietuvoje paplito lentiniai karstai (iš 6 ar 8 lentų), siaurėjantys į kojūgalį. Lietuvos vakarinėje dalyje 19 a. pradžioje jie daryti iš pjautinių lentų, rytinėje dalyje iki 19 a. antros pusės – iš skeltinių. Karstus darydavo kaimo stalius. Kartais karstą vyresni žmonės įsigydavo dar būdami gyvi. Į karsto dugną buvo pilama skiedrų, smėlio, jo vidus išmušamas drobe. 19 a. pabaigoje karstus pradėta dažyti juodai arba tamsiai rudai; vaikų ir jaunimo karstai buvo nedažyti arba dažyti šviesiomis spalvomis. Kuršių nerijoje, Rusnėje ir kitose pamario vietose dažydavo 4–6 spalvomis, kai kada kitomis spalvomis apvedžiodavo briaunas. 20 a. pradžioje atsirado karstų dirbtuvių, juose dažniausiai gaminta rusvi lakuoti lentiniai šešiabriauniai karstai. Nuo 20 a. pabaigos gaminami pramoniniu būdu.