karstas

kárstas (pagal Karsto plynaukštės Slovėnijoje vardą), kárstiniai reiškinia, paviršinių ir požeminių vandenų cheminė ir mechaninė veikla (tirpdinimas, mechaninis ardymas) tirpiose bei pralaidžiose uolienose ir tos veiklos padariniai – paviršiaus reljefo formos, požeminės ertmės, jose susidariusios įvairios konkrecijos; sudėtingas geologinis, hidrogeologinis ir geomorfologinis procesas. Karstinis procesas vyksta ten, kur slūgso tirpios supleišėjusios uolienos (klintis, dolomitas, kreida, marmuras, gipsas, anhidritas, akmens druska) ir cirkuliuoja vanduo.

Tirpios uolienos dengia apie 34 % Žemės paviršiaus; karsto paliestos karbonatinės uolienos užima apie 40 mln. km², sulfatinės uolienos apie 7 mln., akmens druska apie 4 mln. km². Karbonatines uolienas tirpdo vanduo, kuriame yra ištirpusio anglies dioksido, mineralinių ir organinių rūgščių; vandenyje vyksta tokia reakcija: CaCO₃ + H₂O + CO₂ ↔ Ca²⁺ + ${2\mathrm{HCO}}_3^{-}$. Sulfatinės uolienos ir akmens druska tirpsta švariame vandenyje, bet jame ištirpusios druskos, neturinčios bendro jono su tirpinamos uolienos druska, padidina tirpumą. Intensyviausiai karstas vyksta drėgno ir karšto klimato srityse. Žemės paviršiuje, kur vyksta karstinis procesas, susidaro savitos karstinio reljefo formos. Kritulių vanduo tirpdo ir gremžia uolienas, gilina ir platina jų plyšius. Susidaro negilūs kelių ar keliolikos metrų ilgio grioveliai – karstinės gremžės, arba karės, perskirtos smailių keterų; paviršius išraižomas tankiu, šakotu jų tinklu.

karstinė įgriuva Juostaviečiuose

Geologų duobė Karajimiškyje (Biržų rajono savivaldybė)

smegduobė Kirkiluose

Didėdamos karės virsta dubėmis; plyšių susikirtimo vietose jos būna piltuviškos. Paviršiaus vanduo per plyšius skverbiasi į uolienų masyvo vidų; ten vyksta intensyvi vandens cirkuliacija, uolienos tirpsta, susidaro tuštumų. Plečiantis karėms ar įgriuvus tuštumą dengiančiam skliautui, paviršiuje atsiranda įvairaus pavidalo (piltuviškų, kūgiškų, katiliškų, dubeniškų) įgriuvų (smegduobių, arba dubių), dar vadinamų tarptautiniu terminu dòlina. Susijungus daugeliui dubių, įgriuvų susidaro daubos (uvalos), kurių skersmuo 100–1000 m, ir poljės – plačios (iki 400 km² ploto) plokščiadugnės stačiašlaitės daubos, kurių dugnu kartais teka upė. Kai kur, dažniausiai tropinėse srityse, susidaro teigiamos karstinio reljefo formos – karstiniai atlikuonys (mogotai); jų aukštis iki 200–600 m (Guilino karstinis rajonas Kinijoje, Fai Tsi Longo salynas prie Vietnamo krantų).

stalaktitai, stalagmitai ir stalagnatai

Karstinėse srityse paviršinių vandenų tinklas menkas, upės dažnai prasmenga plyšiuose, teka po žeme ir vėl prasiveržia į paviršių tos srities žemiausiose vietose. Anga, kurioje išnyksta paviršinis vandens srautas, vadinama ponoru. Karstinėms sritims būdinga požeminės upės, ežerai, karstinės versmės. Požeminiai vandenys klinčių kloduose ištirpina didžiules tuštumas, urvus (pvz., Mamutų urvas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jeano‑Bernard’o urvynas Prancūzijoje), šulinius, šachtas, prarajas. Klintiniuose urvuose iš vandenyje ištirpusių medžiagų nusėda įvairių nuosėdų, susidaro kristalinių konkrecijų – nuo skliautų kabančių stalaktitų, nuo aslos kylančių stalagmitų, heliktitų, pizolitų (oolitų), gurų. Gipso ir druskos karstiniuose urvuose stalaktitų ir stalagmitų nėra. Prie tarpinių tarp paviršinio ir požeminio karsto formų priskiriamos priedangos, nišos, gamtiniai tiltai, arkos, kai kurios grotos.

Į karstą panašūs pseudokarsto reiškiniai: termokarstas (ištirpus požeminiam ledui), glaciokarstas (ištirpus ledyninio ledo luistams), klastokarstas (dispersiškose ir poringose uolienose), molio, lioso karstas, sufozija ir kita.

Karstą tiria karstologija. Būdingų karsto padarinių yra Karsto plynaukštėje (Slovėnija), Dinarų kalnyne, Istrijos pusiasalyje. Europoje didelių palankių karstui paviršiaus plotų yra Maltoje, Juodkalnijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje. Karstinio reljefo formų gausu Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Pietryčių Azijoje, Indijoje, Australijoje.

Lietuvoje

Lietuvoje karstui palankūs plotai sudaro 0,15 % viso paviršiaus. Karstiniai procesai vyksta Biržų ir Pasvalio rajono savivaldybių teritorijoje, kur yra devono sistemos gipsingų Tatulos sluoksnių (Šiaurės Lietuvos karstinis regionas). Išsiskiria 2 aktyvaus karsto ruožai: Pasvalio ir Trečionių–Biržų–Kirkilų ruožas; bendras plotas daugiau kaip 100 km². Žemės paviršiuje atsiranda įgriuvų – smegduobių. Karajimiškio geologijos draustinyje 72 ha ploto saugomos smegduobės, kurių skersmuo 1–16 m, dažniausias gylis 3–8 m, didžiausias 12,6 m (Karvės ola – šachtinio tipo karstinis urvas). Karsto procesai Lietuvoje vyko įvairiais geologiniais laikotarpiais. Naujosios Akmenės apylinkėse yra karsto paveiktos permo sistemos klinties; piltuvo pavidalo duobės užpildytos triaso sistemos nuogulų.

kelyje atsivėrusi smegduobė (Pasvalio apylinkės)

L: V. Narbutas Karstiniai reiškiniai Lietuvoje Vilnius 1958.

643

1576