karštuvai: 1 – sieniniai, 2 – kotiniai
karštùvai, įrankis nurautų linų galvutėms nuo stiebelių, prieš juos merkiant į linmarką, atskirti. Naudoti sieniniai ir kotiniai karštuvai. Sieniniai karštuvai – nedidelė medinė lentelė su viena arba dviem eilėmis peilių, įkaltų ašmenimis į viršų; vienoje eilėje buvo penki–devyni peiliai. Prieš karšiant karštuvai dažniausiai dviem mediniais kaiščiais buvo pritvirtinami (galvos aukštyje) prie klojimo sienos ar stulpo. Linų pluoštas buvo braukiamas per karštuvų peilius. Kotinius karštuvus sudaro medinė lentelė su penkiais–šešiais aštriais dalgio formos peiliais (kitoje pusėje užlenktais ir prisuktais veržlėmis) ir su apie 0,5 m ilgio kotu. Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomi 1800 metų (seniausi išlikę) kotiniai karštuvai. Jais buvo braukiamos įtvirtintų pėdų (dažniausiai specialiame ožyje) linų galvutės. Karštuvai naudoti 18 amžiuje–20 amžiaus pirmoje pusėje.
2273