Káršuvos girià, Smaliniñkų-Viešvils miška, yra Jurbarko, Šilutės ir Tauragės rj. savivaldybių teritorijose. Plotas 42 850 ha, mišku apaugę 35 900 hektarų.
Susideda iš 47 miškų; didesnieji: Balandinės, Globių, Jurbarko, Eičių, Mantvilių, Pašaltuonio, Sakalinės, Šilinės, Tetervinės, Viešvilės. 81 % miškų yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Jurbarko, Tauragės regioniniams padaliniams ir valstybiniam gamtiniam Viešvilės rezervatui. Karšuvos giria prasideda į vakarus nuo Jurbarko ir tęsiasi iki Jūros upės, pietuose vietomis siekia Nemuną, šiaurėje priartėja prie Šešuvies ir Šaltuonos, rytuose – prie Mituvos. Išilgai Karšuvos girios eina Kauno–Šilutės plentas. Masyvo viduje įsiterpęs Laukesos durpynas; jis užima didžiąją dalį (apie 2000 ha) Laukesos pelkės, susidariusios Jūros ir Mituvos vandenskyroje. Per Karšuvos girią teka Nemuno intakai Viešvilė (su intaku Kasiku), Šventoji, Jūros intakai Šešuvis (Raudonmeižis, Meižis, Alksnupis, Drūtupis, Įkojis), Žiogys, Giluvė, Mituvos – Vidauja, Kamė, Globys. Yra 3 nedideli tvenkinėliai. Rytiniame pakraštyje, netoli Jurbarko buvusiuose karjeruose susidarę dideli tvenkiniai – vandens paukščių buveinė.
Karšuvos giria
Karšuvos girios paraistis
per Karšuvos girią teka Viešvilė
Karšuvos girios diduma yra Nemuno žemupio lygumos šiaurytinėje dalyje, buvusioje Nemuno deltoje. Vyrauja lygus, vietomis vėjo supustytų parabolinių kopų paviršius. Daugiausia kopų yra į šiaurę nuo Viešvilės. Gausu uždarų daubų ir jose plytinčių pelkių (be Laukesos, jų dar yra apie 1900 ha). Didžiausios pelkės: Artoji, Bajorpievė, Balandinės, Didžioji Bala, Gličio, Užbalių. Miško augavietės nederlingos ir vidutinio derlingumo, normalaus drėgnumo, vietomis laikinai užmirkusios, t. p. įvairių tipų pelkinės. Šlapesnės masyvo vietos buvo nusausintos dar 19 a. derinant griovių tinklą su miško kvartalinėse linijose įrengtais miško keliais. 84 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 8 % rezervatiniai I grupės, 7 % apsauginiai III grupės, 1 % ekosistemų apsaugos II grupės. Kultūrinės kilmės medynų 33 %. Pušynų yra 60 %, eglynų 18 %, beržynų 12 %, juodalksnynų 9 %, ąžuolynų ir kitų 1 %.
Jaunuolynai sudaro 22 %, pusamžiai medynai 44 %, bręstantys 20 %, brandūs 14 %. Medynų vidutinis amžius 61 m., bonitetas II,0, skalsumas 0,73, tūris 215 m3/ha. Kasmet priauga 3,7 m3/ha. Girioje yra dviardžių našių kultūrinės kilmės pušynų su eglėmis (tūris 500–550 m3/ha), t. p. nedideli plotai introdukuotų medynų: veimutinių ir juodųjų pušų, kėnių, maumedžių. Girioje yra tauriųjų elnių, vilkų, lūšių, auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų (ypač Viešvilės rezervato teritorijoje), uoginių, vaistinių augalų ir grybų. Karšuvos girios teritorijoje yra Kaskalnio geomorfologinis draustinis ir dalis Jūros ichtiologinio draustinio. Masyvo pakraščiuose, ypač prie Nemuno ir Mituvos, yra archeologijos paminklų – piliakalnių, pilkapių, kapinynų, t. p. iš 19 a. ir 20 a. pradžios išlikusių miškininkų mažų kapinaičių.
Šilinės miškas žiemą
1944–53 Karšuvos girioje veikė Kęstučio apygardos Lydžio (nuo 1949 Butageidžio) rinktinės Lietuvos partizanai.
2355
-Viešvilės miškas