Káršuvos žemumà, limnoglacialinės kilmės lyguma Nemuno žemupio dešiniajeme krante, tarp Dubysos (rytuose) ir Jūros (vakaruose).
Šiaurėje nusitęsia iki Žemaičių aukštumos papėdės, bet ryškiau ją riboja Šaltuona. Vakarinė dalis yra 50 m aukščio, rytinė – 70 m, kai kur ir aukštesnė, banguota. Ant subkvarterinio paviršiaus (–40 m absoliučiojo aukščio) slūgso moreninės nuogulos, jas dengia prieledyninių ežerų nuosėdos (juostuotas molis), žemiausioje žemumos dalyje (tarp Jūros ir Mituvos žemupių) – smėlis (senojo Nemuno, ankstyvuoju poledynmečiu tekėjusio į prieledyninius ežerus, nuosėdos). Per Karšuvos žemumą teka Mituvos ir Jūros baseinų upės. Karšuvos žemumą formavo Nemuno žemupio ledyno plaštaka; ledyninių nuogulų storis siekia 60 –100 metrų. Ledynui tirpstant, susidarė prieledyninės marios; į jų rytinę dalį įtekėjo Vidaujos, Mituvos, Antvardės, Imsrės upių senosios tėkmės. Prieledyniniam baseinui nuslūgus, upės pakeitė kryptį – pasuko į pietus, link Nemuno.
Karšuvos žemumos kraštovaizdis
385