karta

kartà, sociologijoje – panašaus amžiaus individų grupė, vyresnė ar jaunesnė už kitas grupes. Kartos pasaulėžiūros, interesų, pažiūrų formavimuisi įtaką daro konkretus istorinis laikotarpis, turintis tik jam būdingų ypatybių (pavyzdžiui, 20 amžiaus 10 dešimtmečio karta – pokomunistinių valstybių jaunoji karta). Bendra patirtis būdinga kiekvienai kartai. Tai sudaro sąlygas visuomenės socialiniams pokyčiams. Kintančios socializacijos sąlygos lemia, kad kiekviena karta atsiduria skirtingoje situacijoje. Kartų skirtumai ryškiausi tose visuomenėse, kuriose vyksta greiti ir svarbūs socialiniai pokyčiai, nulemti tam tikrų kataklizmų (karų, revoliucijų). Dažnai toks kartų skirtumas reiškiasi kartų konfliktu. Socialinio konflikto teorijos šalininkai (L. Gumplowiczius, Lenkija, V. Sumneris, Jungtinės Amerikos Valstijos) kartų konfliktą laiko visuomenės raidos pagrindiniu veiksniu. Kartų tyrimai padeda nustatyti ilgalaikes gyventojų kaitos tendencijas, socialinės struktūros, darbo pasidalijimo pokyčius, socializacijos ypatybes, išryškinti kartų skirtumus ir prieštaravimus, vienos kartos bendrą patirtį, interesus, elgesio ypatumus. Gali būti tiriami kartų santykiai šeimoje, tai yra senelis, tėvas ir sūnus tiriami kaip atskiri senosios, vidurinės ir jaunosios kartos atstovai. Tokie tyrimai neturi tiesioginio ryšio su tiriamųjų amžiumi, pavyzdžiui, senelis gali būti ir 45, ir 65 metų. Tiriant demografiniu požiūriu karta suvokiama kaip amžiaus grupė, tai yra žmonės, gimę per tam tikrą laikotarpį. Tiriama ne kartų santykiai šeimoje, bet visoje visuomenėje, kokią įtaką jie daro visuomenės raidai.