kartečė
kartèčė (it. cartoccio – ryšulėlis), naikinamųjų elementų pripildytas artilerijos sviedinys priešininko kariams atviroje vietovėje kauti. Sviedinys neturi sprogstamojo užtaiso. Šūvio metu inercijos ir išcentrinės jėgų veikiamos kulkos sudraskydavo sviedinio korpusą ir išlėkdavo iš pabūklo vamzdžio. 14–16 a. naikinamieji elementai buvo smulkūs akmenukai arba gelžgaliai (juos supildavo į vamzdį virš parako užtaiso), 16 a. pabaigoje – sferinės ketaus ir švino kulkos, sudėtos į audeklinius maišelius, virvėmis pritvirtintus prie koto. 17 a. atsirado rištinė kartečė, dengta vielos tinklu. Nuo pabūklo skriedavo 300–400 metrų.