Kártlija, istorinė sritis Sakartvelo rytuose. Apima dabartinius Aukštutinės Kartlijos, Žemutinės Kartlijos ir Mcchetos-Mtianeti kraštus. Svarbiausi miestai: Tbilisis, Gori, Rustavi.
4–3 a. pr. Kr. čia susidarė vergovinė valstybė, kurią graikų, vėliau Bizantijos šaltiniai vadino Iberija. 337 po Kr. krikščionybė tapo valstybine religija. 523 Kartliją užkariavo Persija, 7 a. pradžioje – Bizantija. 10 a. pabaigoje Kartlija tapo vieningos Sakartvelo karalystės branduoliu (Tbilisis tapo sostine tik 1122, kai buvo atkariautas iš arabų). Jai suskilus 15 a. antroje pusėje susidarė Kartlijos karalystė. 1723 ją užvaldė Osmanų imperija, 1735 – Persija. 1744 atgavo nepriklausomybę. 1762 susivienijo su Kachetija. Pagal 1783 Georgijevsko traktatą Kartlija-Kachetija tapo Rusijos protektoratu, 1801 buvo jos aneksuota. 1804 sukilimas prieš Rusijos valdžią Kartlijoje buvo numalšintas.