kartogrãfija Lietuvojè
Skiriami 5 Lietuvos kartografijos raidos etapai, kurie skiriasi kartografuojamo vaizdo detalumu ir tikslumu, žemėlapių sudarymo metodais.
Gerardo Merkatoriaus sudarytas Lietuvos žemėlapis (1592)
Pirmasis kartografinis Lietuvos teritorijos vaizdas yra Klaudijo Ptolemajo (2 a.) sudarytame Sarmatijos žemėlapyje, kuriame pavaizduotos 3 į Baltijos jūrą įtekančios upės – Vistula (Vysla), Chronas (Nemunas) ir Rubonas (Dauguva), t. p. 2 baltų gentys – sūduviai ir galindai. Viduramžiais Lietuvos teritorija vaizduojama al Idrisi (12 a.), Mauro (1459), H. Münzerio (1493), M. Beneventano (1507), M. Kuziečio (1520), G. A. Vavasorės (1530), H. Celio (1535), G. Mercatoriaus (1592) žemėlapiuose. Nuo 16 a. žemėlapius kūrė Lietuvoje gyvenę kartografai: B. Wapowskis (1526), G. Gastaldi (1568), A. Pograbka (1570), W. Grodeckis (1574). Iki 16 a. pabaigos sudaryti žemėlapiai buvo netikslūs (iškreipta Baltijos jūros kranto linija, netiksli gyvenviečių, upių padėtis).
16 a. viduryje A. Wiedas sudarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapį (neišliko). Tikslesnis Lietuvos kartografinis vaizdas yra A. Ortelijaus atlase (1574) esančiame W. Grodeckio sudarytame Lenkijos–Lietuvos žemėlapyje; jame yra kartografinis tinklas, linijinis mastelis, tankus upių ir gyvenviečių tinklas. 1589 M. Strubiczius sudarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Livonijos ir šiaurinės Moskovijos žemėlapį. Kartografavimas patobulėjo įsteigus Vilniaus universitetą (VU), kuriame 17 a. pradžioje pradėta dėstyti kartografijai artimi dalykai – astronomija, geodezija (dėstė A. Milewskis, O. Krügeris, J. Rudamina Dusetiškis). 1613 išleistas ypač vertingas kartografinis kūrinys – M. K. Radvilos Našlaitėlio ir T. Makowskio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Jo autorius M. K. Radvila studijavo VU, vėliau tobulinosi Italijoje. 17 a. viduryje sukurti pirmieji topografiniai (F. Gedkantas, 1648, K. Eigirdas, 1663) ir apžvalginiai topografiniai žemėlapiai (J. Narūnavičius, 1645). 1753 įkurta VU astronomijos observatorija (steigėjas ir pirmasis vadovas T. Žebrauskas). Joje sukaupti stebėjimų duomenys padėjo patikslinti Lietuvos gyvenviečių geografines koordinates, tiksliau kartografuoti teritoriją. 18 a. viduryje parašyti pirmieji geografijos vadovėliai (K. A. Hołówkos Geografijos santrauka / Compendium geographiae 1743, F. Paprockio Europa, kaip avangardinė pasaulio dalis / Europa z części świata najprzedniejsza 1754, K. Wyrwicziaus Šiuolaikinė geografija / Geografia czasów teraznieyszych 1768; Šiuolaikinė visuotinė geografija / Geografia powszechna czasów teraznieyszych 1773), kuriuose išdėstyti ir kartografijos pagrindai. Po 1764 studijų reformos geografijos ir kartografijos dėstymas sustiprėjo. 18 a. antroje pusėje sudaryti palyginti tikslūs apžvalginiai Lietuvos–Lenkijos (T. K. Loterio 1772, 1780, T. Majerio 1795, J. Niepreckio 1749) ir regioniniai (T. K. Loterio 1775, I. F. Betgeno 1735) žemėlapiai. Šiuo laikotarpiu sudaryti ir pirmieji teminiai žemėlapiai; vienas jų – H. Leibovičiaus Bernardinių vienuolynų LDK žemėlapis (1760).
19 a. pradžioje VU klestėjo astronomija ir geodezija. Trianguliacijos darbai Lietuvos teritorijoje pradėti 1816. Juos inicijavo VU prof. J. Sniadeckis, parašęs kelis geografijos vadovėlius (Geografija, arba Matematinis ir fizinis Žemės aprašymas / Geografia, czyli Opisanie matematyczno-fizyczne Ziemi 1804; 1817 rusų kalba). J. Lelewelis paskelbė keletą svarbių kartografijai veikalų (Geografijos ir atradimų istorija / Historja geografii i odkryc 1814, Senovės tyrimai geografijos požiūriu / Badania starożytności we względzie geografii 1818) ir sudarė etnografinį Lietuvos žemėlapį.
Geodeziniuose krašto matavimuose dalyvavo VU Geodezijos katedros (įkurta 1826) darbuotojai ir absolventai. 1822 sudarytas topografinis 1:42 000 mastelio Vilniaus apylinkių žemėlapis. Buvo sudaromi Lietuvos miestų, miestelių ir dvarų stambaus mastelio topografiniai planai (Troškūnų, 1800, Dūkštų, 1817, Klaipėdos, 1819, Vilniaus, 1840). Po 1831 sukilimo visus kartografinius ir topografinius darbus Lietuvos teritorijoje vykdė Rusijos imperijos žinybos. 19 a. antroje pusėje pradėti stambaus mastelio topografinės nuotraukos darbai, sudaryti gubernijų (Vilniaus, Kauno, 1867, Suvalkų), apskričių (Švenčionių, 1860), miestų (Vilniaus, 1862, Šiaulių, 1902, Panevėžio, 1907, Zarasų, 1904, Trakų) žemėlapiai. Pirmasis žemėlapis (kartoschema), kuriame vietovardžiai užrašyti lietuviškai, buvo išspausdintas 1876 Mažosios Lietuvos laikraštyje Nusidavimai apie Evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonų (Nr. 8); jame pavaizduotas misionieriaus E. Švelniaus kelionės iš Europos į Afriką maršrutas.
20 a. pirmoje pusėje Lietuvoje kūrėsi 2 kartografijos centrai – Vilniuje ir Kaune. Vilniaus krašte topografavimo darbus vykdė Lenkijos karinis geografijos institutas, kurio darbuotojai sudarė 1:25 000 ir 1:300 000 mastelio žemėlapius. Pirmąjį lietuvišką Lietuvos teritorijos žemėlapį 1900 Sankt Peterburge išleido A. Macijauskas, įveikdamas spaudos draudimo ribojimus (Macijausko žemėlapio byla). Po I pasaulinio karo, įsteigus Krašto apsaugos ministerijos Karo topografijos skyrių (vadovas A. Krikščiūnas), 1925–39 sudaryti 1:25 000 ir 1:100 000 mastelio Lietuvos žemėlapiai. Jiems sudaryti naudota lauko matavimų duomenys, kai kurių plotų situacijai patikslinti daryta aerofotografijos.
Sudaryta teminių žemėlapių: Pietų Lietuvos dirvožemių (V. Ruokis), magnetizmo (K. Sleževičius), miškų, kelių, administracinis, kalnuotumo ir nuotakumo (A. Vireliūnas). 1937 pagamintas pirmasis lietuviškas gaublys. Kelis kartus išleisti sieniniai mokykliniai Lietuvos žemėlapiai, mokyklinis atlasas (1938). Po II pasaulinio karo Lietuvoje įsteigta valstybinė topografinė įmonė. Įvairios mokslinės ir žinybinės institucijos, tirdamos Lietuvos teritoriją, sudarė teminių žemėlapių: dirvožemių, žemėnaudų, miškų, geologinių, hidrografinių. Dažniausiai toks kartografavimas buvo SSRS vykdomų įvairių projektų sudėtinė dalis. 1966 VU V. Chomskio iniciatyva įsteigta Kartografijos laboratorija parengė kompleksinį Lietuvos TSR atlasą (išleistas 1981; LSSR valstybinė premija 1983). Išleista kartografijos veikalų: V. Chomskio monografija Kartografija (1979), A. Samo Žemėlapiai ir jų kūrėjai (1997), Lietuva žemėlapiuose (1999, 2002).
Vaclovo Chomskio monografijos Kartografija viršelis (1979)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šalies teritorijos topografinio kartografavimo darbus organizuoja ir koordinuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Aerogeodezijos institutas, Valstybės įmonė Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras GIS–centras, Valstybinis žemėtvarkos institutas. Teminį kartografavimą vykdo Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Valstybinis žemėtvarkos institutas, Valstybinis miškotvarkos institutas, Susisiekimo ministerijos Švyturių ir Hidrografijos skyrius, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutas, VU Chemijos ir Geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Kartografijos ir geoinformatikos katedra (iki 2017 reorganizacijos Gamtos mokslų fakulteto Kartografijos centras), bendrovė HNIT-Baltic, Briedis ir kitos valstybinės bei privačios bendrovės.
VU Kartografijos centrą įkūrė (1994) ir pirmuoju vadovu buvo (iki 2013) Albinas Pilipaitis. Jo iniciatyva buvo pradėti (1999) ir tęsiami Lietuvos nacionalinio atlaso (pirmasis tomas išleistas 2015), Lietuvos kultūros paminklų skaitmeninimo darbai, vykdomi įvairūs teminės kartografijos projektai. 2005 išleistas mokykloms skirtas elektroninis interaktyvus Lietuvos geografijos atlasas (platinamas kompaktinėse plokštelėse). Kartografijos centre parengtą Europos XXI a. konfliktų žemėlapį tarptautinio mokslo žurnalo Journal of Maps ekspertai išrinko geriausiu 2011 metais žurnale publikuotu žemėlapiu.
2002 įkurta Lietuvos kartografų draugija ir priimta (2003) į Tarptautinę kartografų asociaciją (International Cartographic Association, ICA).
Nuo 2011 Vilniaus Gedimino technikos universitete leidžiamas žurnalas Geodesy and cartography (1963 Geodezijos skyriaus darbai, 1964–1994 Geodezijos darbai, 1995–2010 Geodezija ir kartografija).
Kartografijos specialistus rengia VU Chemijos ir Geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Kartografijos ir geoinformatikos katedra.
2341