kart kaità, augalų ir grybų haplofazės ir diplofazės kaita per gyvenimo ciklą. Organizmas arba jo dalis atitinkamai vadinami haplontu ir diplontu. Samanūnai, pataisūnai, asiūklūnai, šertvūnai, pušūnai ir magnolijūnai po mejozės sudaro haploidines sporas, iš kurių išauga gametofitas. Jis mitozės būdu (kitaip nei gyvūnų) išaugina haploidines lytines ląsteles (gametas), kurioms susiliejus iš zigotos išauga diploidinis sporofitas. Įvairiose augalų grupėse keičiasi sporofito ir gametofito santykis. Samanūnų sporofitas – tai tik nedidelė parazituojanti dalis, įsitvirtinusi gametofito audiniuose ir iš jų imanti maisto medžiagas. Samanūnams būdingos dvi gametofito fazės: protonema, išauganti tiesiai iš sporos vienasluoksne siūline forma (primenanti siūlinius dumblius), ir lapiškas gametofitas. Sporinių induočių, atvirkščiai, vyrauja sporofitas, bet pataisūnų, asiūklūnų ir šertvūnų gametofitas yra savarankiškas. Pušūnų ir magnolijūnų haplofazė redukuota ir gametofitas yra to paties augalo dalis. Magnolijūnų vyriškasis gametofitas yra žiedadulkė, susidedanti iš 3 haploidinių ląstelių, moteriškąjį gametofitą – gemalo maišelį – sudaro 7 ląstelės. Po šių augalų apvaisinimo vystosi sėkla.
Didžiausia haplofazės ir diplofazės kartų įvairovė būdinga dumbliams ir grybams. Vienų jų vyrauja haplontas, kitų – diplontas, netgi vienaląsčių dumblių. Rudadumblių gyvenimo cikle 3 fazės: haploidinis gametofitas, diploidinis karposporofitas ir diploidinis tetrasporofitas. Manoma, kad kartų kaita padeda geriau panaudoti ekologinius išteklius, atsikratyti (haplofazėje) žalingų genų. Diplofazėje dėl genų sąveikos, heterozigotiškumo ir didesnio polimorfizmo organizmas geriau prisitaiko prie kintančių aplinkos sąlygų.
3163