Karnos òrdinas (flamandų k. Kroonorde, prancūzų k. Ordre de la Couronne), antras pagal rangą Belgijos Karalystės valstybinis apdovanojimas.
Įsteigimas
1897 10 15 įsteigė Belgijos karalius Leopoldas II, tuo metu buvęs ir Kongo laisvosios valstybės Afrikoje monarchu. Karūnos ordinu buvo planuojama apdovanoti belgus už iškilius nuopelnus Kongo valstybei. Kai kurie nuopelnai kolonizuotame krašte buvo abejotini – dėl to ginčijamasi iki šiol, tačiau jau 1908 Karūnos ordinas tapo nacionaliniu Belgijos apdovanojimu, antruoju pagal rangą po Leopoldo ordino.
Laipsniai, įteikimas
Karūnos ordinas turi 5 laipsnius: Didįjį kryžių, Didįjį karininko kryžių, Komandoro kryžių, Karininko kryžių, Riterio kryžių. Ordinas dar turi Aukso ir Sidabro palmes ant kaspinėlio ir Aukso, Sidabro bei Bronzos medalius. Aukso medalis gali būti teikiamas išeinant į pensiją ir turint 35 m. darbo stažą, Sidabro ir Aukso palmės – 40–45 m. darbo stažą. Belgijos valstybės apdovanojimai yra gana konservatyvūs, jų išvaizda nuo prieškario beveik nepakito. Ordinas paprastai teikiamas per nacionalines šventes – balandžio 8-ąją, lapkričio 15-ąją, o kai kada – ir liepos 21-ąją. Dažniausiai juo pažymimi Belgijos piliečių nuopelnai valstybės tarnyboje. Karūnos ordinas t. p. skirtas nuopelnams mene, literatūroje, moksle, komercinėje bei pramoninėje veikloje pažymėti. Už pagalbą Belgijai šiuo ordinu gali būti apdovanojami ir kitų valstybių piliečiai, užsienio kariškiai bei diplomatai. Per Antrąjį pasaulinį karą Karūnos ordinas buvo skiriamas Sąjungininkų kariškiams, vadavusiems Belgiją iš nacių okupacijos. Per Antrąjį pasaulinį karą ir Korėjos karą ordino kaspinas galėjo būti puošiamas sukryžiuotais kalavijais. Karūnos ordino Didžiaisiais kryžiais, be iškilių Europos politikų, pagerbti ir pasaulinio garso kultūros veikėjai: dainininkas C. Aznavouras, režisieriai C. Lelouchas ir S. Spielbergas, dailininkas K. van Dongenas, kompozitorius O. Messiaenas.
Karūnos ordino Riterio kryžius (Viliaus Kavaliausko rinkinys)
Apdovanojimą gavę lietuviai
Petrui Klimui 1935 įteikta Karūnos ordino Didžiojo kryžiaus žvaigždė (Petro Klimo šeimos archyvas)
Tarpukaryje Karūnos ordinu buvo apdovanota 15 Lietuvos pareigūnų. Karūnos ordino Didysis kryžius 1931 įteiktas krašto apsaugos ministrui B. Giedraičiui ir susisiekimo ministrui V. Vileišiui, 1932 – ministrui pirmininkui J. Tūbeliui, Vasario 16-osios akto signatarui, diplomatui P. Klimui. Generolui V. Nagevičiui įteiktas Karūnos ordino Didysis karininko kryžius. Komandoro kryžiais apdovanoti kariškiai – būsimasis generolas Z. Gerulaitis bei prezidento adjutantas pulkininkas T. Šakmanas, t. p. Užsienio reikalų ministerijos darbuotoja M. Avietėnaitė, diplomatas ir dailininkas A. Staneika.
Kadangi kartu su į Lietuvą atvykstančiu karaliumi Albertu II (jis pagerbtas Vytauto Didžiojo ordinu su Aukso grandine) pagal diplomatinį protokolą ordinu privalėjo būti apdovanota ir karalienė Paola (jai įteiktas Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius), Belgijos atstovai privalėjo pareikšti pagarbą ir Lietuvos prezidento sutuoktinei – Belgijos Karaliaus Alberto II 2006 03 16 pasirašytu aktu A. Adamkienė apdovanota Karūnos ordino Didžiuoju kryžiumi. Jai įteikti garbės ženklai – moteriškas Didžiojo kryžiaus variantas (ant siauresnio 6 cm pločio perpetinio kaspino) ir žvaigždė (pažymėtina, kad oficialių vizitų metu, kai valstybės vadovas apdovanojamas Leopoldo ordinu, jo antrajai pusei įteikiamas etatinis moteriškas ordinas – Karūnos).
Karūnos ordino Aukso ir Sidabro palmės ant kaspinėlio (Viliaus Kavaliausko rinkinys)
-Belgijos Karūnos ordinas
1764